Institutional Risk in Child Protection: Perspective of Professionals

Santrauka

Straipsnyje dėmesys skiriamas institucinės rizikos veiksniams, susijusiems su vaiko teisių apsaugos specialistų galimybėmis apsaugoti nepriežiūrą ir smurtą patyrusius vaikus. Straipsnio tikslas – atskleisti vaiko teisių apsaugos sistemoje egzistuojančias struktūrines grėsmes, sudarančias prielaidas institucinės rizikos raiškai. Taikytas pusiau struktūruoto kokybinio interviu metodas. 2018 m. kovo–balandžio mėn. atlikta 10 interviu su vaiko teisių apsaugos specialistais (VTAS). Remiantis turinio analizės metodu, nustatyta, kad paslaugų šeimai įvairovės (kompleksinės pagalbos šeimai) modelis vaiko apsaugos srityje yra deklaruojamo pobūdžio dėl paslaugų, atitinkančių vaikų ir šeimų poreikius, trūkumo ir prasto prieinamumo ir kokybės, ypač kaimiškose vietovės. Tyrimo duomenys išryškino tarpžinybinio bendradarbiavimo vaiko apsaugoje spragas: socialinio darbo orientaciją į kontrolę, sveikatos priežiūros, ypač pediatrijos ir priklausomybių ligų gydymo indėlio į vaiko apsaugą menkumą ir skirtingų žinybų tendenciją visą atsakomybę už vaiko apsaugą skirti VTAS. Žvelgiant į vaiko teisių apsaugos tarnybų vidų, išskirta, kad, be institucinės rizikos, ne visada metodiniai veiksniai atitinka VTAS kasdienėse praktikose esančių problemų sprendimus, kvalifikacijai kelti organizuojami mokymai nesutelkti spręsti problemas, trūksta žmogiškųjų išteklių, dideli VTAS darbo krūviai, maži atlyginimai, trūksta darbo metodų, prastai valdomas darbinis stresas. Vykstančios vaiko teisių apsaugos reformos kontekste rekomenduojama šalinti institucinės rizikos grėsmes, ypač kuriant trūkstamas paslaugas ir stiprinant egzistuojančias, gerinant tarpžinybinį bendradarbiavimą vaiko apsaugos srityje.