plugins.themes.bootstrap3.article.main6685007ee918b

Aleksandras Patapas Eglė Visakavičiūtė Aistė Diržytė

Santrauka

Pareigūnų darbas yra vienas iš daugiausiai streso keliančių darbų, reikalaujantis daug emocinių, kognityvinių ir fizinių pastangų. Streso apimtis priklauso ne tik nuo atliekamo darbo pobūdžio, bet ir nuo parinkto organizacijai jos veiklos administravimo modelio. Naujosios viešosios vadybos perspektyvoje vykdomos reformos per taip vadinamą postų sistemą gali turėti tiesioginį poveikį net ir statutines organizacijos veiklos specifikai jos aukščiausio lygmens grandyse. Asmeninė atsakomybė, veiklos rodiklių nustatymas, trumpalaikis kontraktas ir nuolatinė rotacija – tai tik keli faktoriai, kurie gali padidinti patiriamo streso apimtį darbo metu ir skatina tyrinėti jų poveikį pareigūnų darbo kokybei ir rezultatams. Kai kurie pareigūnai geba geriau susidoroti su patiriamais neigiamais išgyvenimai, nei kiti. Tam tikras pareigas užimantys pareigūnai susiduria su nuolatine tiesiogine ar potencialia fizine grėsme, kas reikalauja ypatingų psichologinių resursų. Šio straipsnio tikslas - ištirti psichologinio kapitalo konstruktą, kuris, manoma, gali turėti reikšmės tam, kaip asmuo suvoks stresą keliančias situacijas ir įveiks patiriamą stresą. Tiriamųjų imtį sudarė 150 pareigūnų, kurie priklausė skirtingoms grupėms pagal užimamas pareigas  bei susidūrimą su tiesiogine ar potencialia fizine grėsme. Rezultatai parodė, kad kuo aukštesnis asmens psichologinio kapitalo lygis, tuo mažiau patiriama streso. 

plugins.themes.bootstrap3.article.details6685007eeda3e

Skyrius
Statutinių organizacijų valdymas