Bendruomenės dalyvavimo nepaprastų situacijų valdymo cikle lygių modelis

Santrauka

Individas, bendruomenės ir viešojo administravimo institucijos, atsakingos už nepaprastų situacijų valdymą paprastai susiduria su įvairių tipų grėsmėmis: gamtinėmis, technologinėmis ir atsirandančiomis dėl žmogaus sprendimų veikti antisocialiai. Grėsmių pasireiškimų dėka gali kilti nepaprastos situacijos, kurių pasekmės gali sugriauti, apgadinti turtą, sukelti kultūrines, socialines, ekonomines ir psichologines pasekmes visuomenei, sužeisti ar atimti gyvybę  žmogui, įvairiai sutrikdyti bendruomenės veiklą. Tam, kad sumažinti galimą nelaimių poveikį, pasiruošti atsakui joms ir atsikurti po nelaimės, atsakingos institucijos kiekvienoje iš nelaimės valdymo fazių taiko tam tikras visuotinai pripažintas priemones. Šių priemonių taikymo efektyvumą nulemia vienas iš egzistuojančių ir plačiai žinomų pasaulyje požiūrių - valdyti nepaprastas situacijas įtraukiant bendruomenes į jų valdymą. Deja, jį taikant lieka atviras klausimas, kiek giliai nepaprastų situacijų valdymo institucijos gali įtraukti bendruomenes į tokių situacijų valdymo ciklą? Straipsnio autoriai, remdamiesi Sherry R. Arnstein pasiūlyta „visuomenės dalyvavimo pakopų“ klasifikacija, atsižvelgdami į egzistuojančius informacijos viešinimo skirtingoms grėsmėms ir jų valdymo fazėms apribojimus, pateikia teorinį bendruomenės įtraukimo į nepaprastų situacijų valdymo ciklą modelį.