Savivaldybių intereso atstovavimas vyriausybės lygiu: bendradarbiavimo tinklų analizė Švietimo ir mokslo ministerijoje

Santrauka

Nors valstybės reguliavimas pabrėžia, kad savivaldybės gali dalyvauti rengiant teisės aktus, tačiau toks aiškumas yra tik tam tikrų teisės aktų rengimo srityje. Todėl tyrimo tikslas buvo ištirti konkrečioje valstybės viešojo administravimo funkcijas vykdančioje organizacijoje (Švietimo ir mokslo ministerijoje) susiklosčiusią savivaldos įtraukimo į sprendimų priėmimo procesą praktiką bei įvertinti viešosios politikos kūrimo procesą savivaldos dalyvavimo ir teisėtų interesų raiškos prasme. Tyrimas atliktas taikant mišriąja metodų derinimo metodologiją, derinant kokybinį ir kiekybinį tyrimų metodus. Tyrimas vienareikšmiškai parodė, kad universitetų ir mokslo institutų atstovai į darbo grupes yra kviečiami aktyviausiai. Tai leidžia teigti, kad darbo grupės veikia pirmiausia kaip ekspertinės nuomonės pažinimo instrumentas. Tuo tarpu savivaldos dalyvavimas yra gan fragmentiškas. Toks dalyvavimo supratimas mažina galimybes efektyviai atstovauti bei nesuteikia galimybės pasidalinti sukauptomis proceso metu žiniomis.