Globalizacijos poveikis valstybių plėtros ilgalaikei (didžiajai ) strategijai

Santrauka

Straipsnyje analizuojami valstybių plėtros ilgalaikės (didžiosios) strategijos pokyčiai globalizacijos kontekste. Pažymima, kad šiuolaikinės valstybės, siekdamos konkurencingumo, viešojo sektoriaus strateginio valdymo veiklose turėtų remtis holistine strateginio valdymo paradigma, atliepiančia globalizacijos procesų logiką. Klasikinė, sistemine (linijine, sektorine) strateginio valdymo paradigma pagrįsta didžioji strategija ir tradiciniai jos projektavimo metodai globalizacijos sąlygomis nebesukuria prielaidų ilgalaikei ir tvariai valstybės plėtrai. XXI a. valstybių didžiosiose strategijose tradicinę valstybės strateginės plėtros, pagrįstos materialių resursų valdymu, sąvoką keičia darnios plėtros bei valstybės „įsitinklinimo“ globaliose erdvėse koncepcija. Teigiama, jog vienas iš būdų siekti valstybės strateginės plėtros globalizacijos sąlygomis – „įtinklinti“ valstybių visuomenes lokaliuose ir globaliuose politikos, ekonomikos, socialiniuose, kultūros tinkluose, o valstybines tapatybes – globaliose medijose.