Policijos personalo rengimo vadybiniai ir istoriniai aspektai

Santrauka

Straipsnyje analizuojamos policijos personalo išsimokslinimo problemos ir naujų bei ankstesnių viešo-jo valdymo ir socialinio gyvenimo tendencijų įtaka policijos personalo rengimui. Analizuojant istorinį va-karietiškąjį policijos personalo rengimo ir valdymo kontekstą, teigiama, kad sukarintas policijos persona-lo valdymo modelis, susiformavęs Vakaruose nuo XIX a. pradžios, vis labiau kvestionuojamas. Manoma, kad visuomenei demokratėjant, uniformuotoji policija vis labiau tampa ne baudžiamojo persekiojimo, bet nusikaltimų prevencijos institucija. Centrinės ir Rytų Europos šalių policija irgi keičiasi, demokratėja. Naujoji policijos veiklos filosofija turi būti suderinta su policijos personalo rengimo sistema, tačiau Rytų ir Centrinės Europos šalyse privalu atsižvelgti į esamas praktines policijos veikimo sąlygas bei instituci-nius ir kultūrinius veiksnius. Teigiama, kad reikia sustiprinti kriminalinės policijos rengimo sistemą, su-kurti tarpinį policijos personalo rengimo modelį, kur „policijos kaip paslaugos“ koncepcija būtų derina-ma su administracinės tvarkos koncepcija. Tai galėtų tapti pavyzdžiu ir Vakarų šalių policijos personalo rengimo struktūroms, ypač terorizmo grėsmės didėjimo kontekste.