Statutinių organizacijų darbuotojų subjektyvios gerovės ypatumai

Santrauka

Straipsnyje siekiama atskleisti statutinių organizacijų darbuotojų subjektyvios gerovės ypatumus, supažindinama su Lietuvoje atlikto statutinių organizacijų darbuotojų (n = 120) subjektyvios gerovės tyrimo rezultatais. Nors Lietuvoje jau keletą metų intensyviai atliekami įvairių tiriamųjų grupių subjektyvios gerovės tyrimai, pavyzdžiui, medicinos darbuotojų, onkologinių ligonių, studentų, vis dėlto statutinių organizacijų darbuotojų psichologinė gerovė dar nebuvo tyrinėta. Šiame straipsnyje pristatomo tyrimo tikslas – išnagrinėti statutinių organizacijų darbuotojų subjektyvios gerovės ypatumus, subjektyvios gerovės sąsajas su darbuotojų psichologinėmis charakteristikomis bei streso įveika. Tyrimui atlikti naudota Lietuviškoji psichologinės gerovės skalė (LPGS-S) [2](2013), Eksternalumo – internalumo skalė [3] (1988), Streso įveikos klausimynas [12](2006). Atliktame tyrime buvo gautas pakankamas visų naudotų metodikų vidinis suderinamumas. Tyrimo rezultatai parodė, kad daugiausiai statutinių organizacijų darbuotojai (beveik 46 proc.) pasižymėjo vidutiniu subjektyvios gerovės lygiu. Nustatyta, kad subjektyvi gerovė statistiškai reikšmingai teigiamai susijusi su vidiniu kontrolės lokusu, konstruktyviomis pastangomis spręsti problemas. Taip pat nustatyta, kad kuo emocinės iškrovos įverčiai aukštesni, tuo psichologinės gerovės įverčiai yra žemesni, ir atvirkščiai – kuo prastesnė subjektyvi gerovė, tuo didesnė emocinė iškrova. Statutinių organizacijų darbuotojai, kurie pasižymi didesniais psichologinės gerovės įverčiais, siekdami įveikti stresines situacijas, rečiau ieško kaltųjų, kaltina likimą ar išlieja susikaupusias neigiamas emocijas ant aplinkinių. Taip pat nustatyta, kad darbuotojai, kurie mažiau tiki, kad patys gali kontroliuoti gyvenimo situacijas, pasiekimus, šeimos santykius, dažniau į stresą reaguoja vengimu spręsti iškylančias problemas.