Valstybinio socialinio draudimo motinystės (tėvystės) išmokų reglamentavimas: pašalpų gavėjų struktūra ir pasirinkimai

Santrauka

Darbo ir šeimos įsipareigojimų derinimas yra viena svarbiausių šeimos politikos sričių. 2011 m. Lietuvoje įgyvendinti šios politikos srities priemonių pakeitimai. Nuo 2011 m. liepos reglamentuojant motinystės (tėvystės) išmokas sumažintos šios rūšies išmokos ir įtvirtinta tėvų teisė pasirinkti iš dviejų galimų išmokų gavimo modelių. Taikant naująjį reglamentavimą, taip pat skatinamas tėvų ankstesnis grįžimas į darbo rinką. Šiame straipsnyje analizuojama, kaip priėmus minėtą reglamentavimo pakeitimą keitėsi išmokų gavėjų struktūra ir pasirinkimai, t. y. atliekama poveikio analizė. Taip pat analizuojama, kokį poveikį naujoji tvarka turi moterų grįžimui į darbą. Analizė atlikta remiantis „Sodros“ (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos) statistiniais duomenimis ir „Sodros“ ekspertų interviu. Ji parodė, kad naujasis motinystės (tėvystės) išmokų reglamentavimas sustiprina vyro – šeimos maitintojo modelio bruožus, nepakankamu mastu skatina moteris grįžti į darbą ir gali lemti didesnę moterų finansinę priklausomybę nuo vyrų bei augantį lytimi paremtą familializmą.