Ekstremalių situacijų komunikacija: teoriniai aspektai ir praktika Lietuvoje

Santrauka

Komunikacija bet kurioje organizacinėje veikloje yra labai reikšmingas procesas, o valdant ekstremalias situacijas jos vaidmuo yra ypač svarbus. Informacijos trūkumas, jos netikslumas ar netinkamas pateikimas, perdavimas bei priėmimas gali tapti paskalų, sumaišties ir netgi panikos priežastimi. Atkreiptinas dėmesys, kad ekstremalioje situacijoje žmonių sveikata ir gyvybė priklauso nuo komunikacijos patikimumo ir jos tinkamumo. Straipsnio tikslas – išanalizuoti pagrindinius ekstremalių situacijų komunikacijos teorinius aspektus tokių situacijų gyvavimo ciklo metu ir ištirti, kaip šie aspektai pasireiškia Lietuvoje. Siekdama šio tikslo, autorė analizavo M. Lombardi, R. Nordlundo, B. Flodino ir kitų ekstremalių situacijų komunikacijos srityse dirbančių mokslininkų ir specialistų darbus. Praktiniams aspektams Lietuvoje tirti taikytas gyventojų anketinės apklausos metodas. Pagrindiniai šio tyrimo probleminiai klausimai: kaip respondentai suvokia įvairių tipų riziką; ar gyventojai yra suinteresuoti gauti su ekstremalių situacijų valdymu susijusią informaciją; ar praktiškai jie dalyvauja prevencinėje veikloje; kokie būdai ir priemonės būtų veiksmingiausios informuojant gyventojus apie ekstremalių situacijų valdymą; kokiais informacijos šaltiniais jie labiausiai pasitiki ir kaip vertina skirtingų institucijų teikiamos informacijos patikimumą, aiškumą ir kompetentingumą; kaip gyventojai vertina Lietuvoje vykdomą ekstremalių situacijų valdymo edukacinę veiklą. Atsižvelgiant į ekstremalių situacijų komunikacijos pagrindinių problemų pobūdį straipsnį sudaro keturi skyriai. Pirmajame analizuojamos ekstremalių situacijų komunikacijos strategijos. Antrasis skyrius skirtas išryškinti kaip individai suvokia rizikų svarbą. Toliau analizuojami atsakingų institucijų, visuomenės informavimo priemonių ir gyventojų komunikacijos ypatumai, kai prieš susidarant ekstremaliai situacijai reikia skelbti perspėjimą ar aliarmą. Paskutiniame skyriuje tiriamos informacijos apyvartos tarp komunikacijos dalyvių problemos ekstremalių situacijų metu. Darbe teorinės nuostatos pateikiamos kartu su Lietuvos praktikos tyrimo rezultatais. Tai padeda įvertinti Lietuvos gyventojų ekstremalių situacijų valdymo srities subkultūrą ir numatyti ekstremalių situacijų komunikacijos tobulinimo kryptis.