Organizacijų pasirengimo pokyčių valdymui dekompozicija

Santrauka

Straipsnyje analizuojamas viešųjų organizacijų veiklos tobulinimas XXI a. pradžioje yra tiesiogiai sietinas su valdymo kompleksiškumo įtvirtinimu valstybės institucinių sistemų funkcionavime. Itin svarbią vietą viešojo valdymo kompleksiškumo struktūroje užima institucinių, technologinių ir socialinių pokyčių valdymas, reikalaujantis iš viešojo sektoriaus organizacijų pasirengimo keisti tradicines viešojo valdymo vertybes, nusistovėjusias tradicijas, veiklos struktūrines – funkcines dimensijas. Globalios aplinkos sąlygos iš viešojo valdymo institucijų reikalauja radikalios organizacinių struktūrų transformacijos, itin plataus viešojo valdymo lygių ir rūšių lauko reformų. Straipsnyje, naudojant kompleksinio požiūrio į pokyčių valdymą instrumentines galimybes, metaanalizės, sinektinį, teorinio modeliavimo, lyginamosios analizės, klasifikavimo, interpretacinius metodus, siekiama atskleisti strateginio valdymo, organizacinės kultūros, valdymo procesų kaito modeliavimo lygmens reikšmę viešųjų organizacijų pasirengimo pokyčių valdymui elementų tarpe. Autoriaus  pastangos yra sufokusuotos viešųjų organizacijų veiklos kokybinių charakteristikų išskyrimui. Dominuojančiu analizės vektoriumi yra vidinės ir išorinės organizacijų aplinkos skenavimo būtinumo išskyrimas, siekiant aiškiau identifikuoti veiksnius ir faktorius, įtakojančius organizacijų pasirengimo pokyčių valdymui kokybę ir determinuojant indikatorius, būtinus vertinant pasirengimo pokyčių valdymui strategijas, programas, organizacinių sprendimų lygmenį bei organizacijų pasirengimo pokyčių valdymui modeliavimo kokybinius parametrus.