"Urbanizacijos ir gyventojų skaičiaus augimo ir poveikio agroekonomikai matematinis modeliavimas"

Santrauka

Gyventojų skaičiaus augimas daro įtaką urbanizacijos procesui ir skatina kultūrinius bei ekonominius pokyčius. Urbanizacija skatina pastatų statybą, kelių tiesimą, prekybos centrų, ligoninių, rekreacinių zonų ir kitų objektų plėtrą, tačiau sukelia ir neigiamų padarinių. Augant gyventojų skaičiui kyla maisto produktų gamybos bei urbanizacijos problemų. Norėdami patenkinti augančio gyventojų skaičiaus poreikius žemės ūkio ir žuvininkystės šakų atstovai turėtų pagerinti maisto produktų tiekimą ir užtikrinti, kad jie atitiktų kokybės reikalavimus, deja, dėl sparčių urbanizacijos tempų tai įgyvendinti darosi vis sunkiau. Straipsnyje keliami aktualūs klausimai, kaip gyventojų skaičiaus augimo, urbanizacijos ir maisto produktų gamybos problemas spręsti darniai ir subalansuotai. Atsakymo ieškoma pasitelkiant matematinius modelius. Pasiūlytas matematinis modelis patvirtina, kad maisto produktų ir jų gamybos galimybių trūkumui, kai gyventojų skaičiaus ir urbanizacijos augimas nėra tinkamai kontroliuojami, turi įtakos darnaus vystymo ir rizikos nustatymo faktoriams.Tam tikrų matematinio modelio parametrų įvedimas susijęs su gyventojų skaičiaus ir urbanizacijos tempų augimu. Matematinis modelis leido įvertinti šio augimo poveikį maisto produktų gamybai. Modelį sudaro diferencialinių lygčių sistemos. Šios sistemos priemonėmis bandoma susieti interaktyvios ekonomikos sąveikas. Manyta, kad kol gyventojų skaičius auga nepriklausomai nuo urbanizacijos tempų bei žemės ūkio produktų gamybos, urbanizacijos norma priklauso nuo gyventojų augimo, o maisto produktų gamyba priklauso nuo abiejų dedamųjų, t. y. urbanizacijos ir gyventojų. Siekiant išvengti katastrofiško maisto produktų trūkumo gausiai apgyvendintuose regionuose, į maisto produktų gamybos normos apskaitą buvo įtraukta papildoma dedamoji. Tokiam parametrui (dedamajai) galėtų atstovauti maisto pakaitalai arba maisto importas. Matematiškai buvo įvertinta šio papildomo maisto tiekimo šaltinio įtaka. Jei ji išliks kaip auganti dedamoji, galima laukti ir katastrofiškų pasekmių. Šio supaprastinto modelio priemonėmis bandyta priartėti prie kokybinių susitarimų ir realaus pasaulio scenarijų vertinimo. Tolesnis uždavinys sprendžiant šias problemas – rasti statistinius duomenis, pagrindžiančius šių vertinamų parametrų modelio teisingumą ir tinkamumą skirtingiems žemės ūkio ekonomikos scenarijams skirtinguose pasaulio regionuose. Bandoma įvertinti ir prieinamų žemės ūkio produkcijos kainų bei gyventojų skaičiaus augimo santykio pokyčius.