plugins.themes.bootstrap3.article.main668500d433109

Asta Šamulevičiūtė

Santrauka

Vartotojų pasitikėjimą Europos Sąjungos maisto kontrolės sistema sukrėtę skandalai lėmė diskusijas dėl poreikio apsaugoti vartotojus pasitelkiant atsakomybės institutą maisto teisėje. Tačiau taikant atsakomybę už maisto tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus susiduriama su tam tikrais sunkumais. Didėjanti maisto tvarkymo subjektų sąveika ir sutartiniai jų tarpusavio įsipareigojimai lemia, kad tam pačiam maisto produktui įtakos turi ar gali turėti ne vienas maisto tvarkymo subjektas. Vis dėlto teisės aktų nuostatos vienareikšmiškai atsakyti į klausimą, ar kiekvienas toks maisto tvarkymo subjektas, aptikus nesaugų maisto produktą rinkoje, gali būti vienodai už tai atsakingas, neleidžia. Be to, tai, kad, reglamentuojant maisto tvarkymo subjektų pareigas ir atsakomybę, maisto tvarkymo subjektams nėra užtikrinamas pakankamas teisinis apibrėžtumas, parodė ir Europos Teisingumo Teismo sprendimas Lidl Italia byloje.
Tad šiame straipsnyje analizuojami atsakomybės pasidalijimo ypatumai Europos Sąjungos maisto teisėje bei Lietuvos nacionalinės teisės normose, taip pat vertinamas rūpestingumo pareigos kriterijus nustatant, kuriam maisto tvarkymo subjektui priskirtina atsakomybė už maisto tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus.

plugins.themes.bootstrap3.article.details668500d434e8b

Skyrius
Mokslo straipsnis