plugins.themes.bootstrap3.article.main6649426927482

Aušra Survilaitė Aldona Gaižauskienė

Santrauka

Straipsnio tikslas – nustatyti laikinojo nedarbingumo trukmei įtakos turinčius veiksnius Lietuvoje pagal K. Alexandersono1 (1998) pasiūlytą metodiką nacionaliniame, visuomeniniame ir individualiame nedarbingumo organizavimo lygmenyse. Tyrimui naudoti 1991–2012 m. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ir Lietuvos statistikos departamento duomenys. Nacionaliniam nedarbingumo organizavimo lygiui priskiriama darbdavio ir darbuotojo darbo sutarties sąlygų apibrėžimas, socialinio draudimo sistemos, ligos išmokų organizavimas ir sveikatos priežiūros teisinis reglamentavimas. Apžvelgus laikinojo nedarbingumo trukmės pokyčius 1991–2012 m. ir nedarbingumo kompensavimo teisinio reglamentavimo kitimus, nustatytos šių dviejų veiksnių sąsajos. Iš kitų keturių nagrinėtų veiksnių tik vidutinė metinė temperatūra turėjo patikimos įtakos nedarbingumo trukmei. Visuomeniniam lygmeniui priskiriami su darbo aplinka bei bendruomene susiję veiksniai. Nagrinėti keturi veiksniai. Patikimos sąsajos buvo nustatytos su disponuojamomis namų ūkio pajamomis ir su sveikatos priežiūros įstaigų skaičiumi. Individualiam laikinojo nedarbingumo lygmeniui priskiriamos asmens charakteristikos. Iš trijų veiksnių, nagrinėtų šiame lygmenyje, išsilavinimas ir santuokų skaičius patikimai turėjo įtakos nedarbingumo trukmei.

Veiksnių, turinčių įtakos laikinajam nedarbingumui, nustatymas gali suteikti naudingos informacijos socialinės politikos formuotojams, vykdytojams bei darbdaviams, gerinant laikinojo nedarbingumo kontrolę Lietuvoje.

 

 

plugins.themes.bootstrap3.article.details664942692ad32

Skyrius
Mokslo straipsnis