"Finansinis stabilumas kaip pokrizinių reguliavimo reformų tikslas"

Santrauka

Straipsnyje analizuojami finansinio nestabilumo, kurio protrūkis pasireiškė per 2007–2008 m. krizę, priežastis ir nagrinėjami finansinio stabilumo atstatymo būdai pokrizinių reguliavimo reformų procese. Autoriai daugiau dėmesio skiria instituciniam problemos aspektui. Stabilumo pažeidimas pristatomas iš vienos pusės kaip nuo praeito amžiaus 80-ųjų metų pagrindinėse finansų rinkose vykdomų dereguliavimo procesų rezultatas. Iš kitos pusės – tai nacionalinės mikrolygio (sektorinės) priežiūros netinkamumo kontroliuoti vadinamųjų „per didelių, kad žlugtų“ finansinių institucijų tarpvalstybinę ir tarp-sektorinę veiklą pasekmė. Straipsnis nagrinėja, kaip stabilumo atstatymo tikslai yra realizuojami pokrizinėse reformose, analizuoja institucinius pokyčius, įvykusius JAV priimant Dodd’o-Frank’o įstatymą, ir Europos Sąjungoje įvedant naują finansų rinkų reguliavimo ir priežiūros architektūrą. Straipsnyje taip pat vertinamas šių reformų poveikis finansų rinkų reguliavimui Lietuvoje.