Globalinė krizė ir ekonominiai procesai Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse

Santrauka

Šiame straipsnyje aptariamos pagrindinės globalinės finansų krizės priežastys, jos poveikis Lietuvos ekonomikai. Pasaulį ištikusi finansų sistemos krizė, savo mastais prilygstanti 1929–1933 metų krizei, didesniu ar mažesniu mastu palietė daugumą pasaulio šalių. Šiandieninę globalinę krizę lėmė būtent situacija nekilnojamojo turto rinkoje, t. y. vadinamasis nekilnojamojo turto burbulo sprogimas bei su juo susijusi padėtis finansų rinkose. Kita šios krizės ypatybė – tai globalizacijos įtaka. Veikiant šiam veiksniui, glaudžiais ryšiais suraizgytoje pasaulio ekonomikoje finansinės problemos, prasidėjusios galingiausioje pasaulio ekonomikoje, t. y. JAV, greitai išplito ir kitose pasaulio šalyse bei regionuose. Straipsnyje atskleidžiami ryšiai tarp nekilnojamojo turto ir vertybinių popierių rinkų, tarp bankinių kreditų didėjimo ir investicijų augimo. Pateikiamos pagrindinės antikrizinės priemonės, įgyvendintos JAV ir ES. Aptarta padėtis Lietuvos ekonomikoje globalinės krizės kontekste. Išanalizuoti konkretūs veiksniai, sukėlę krizę Lietuvoje. Lemiamą poveikį Lietuvos ekonomikai turėjo palūkanų normų svyravimai bei užsienio prekybos mažėjimas. Krizę pagilino neatsakinga ir netoliaregiška šalies vyriausybių ekonominė politika ir ypač fiskalinės drausmės nesilaikymas. Straipsnyje aptartos antikrizinės ekonominės politikos priemonės Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse. Makroekonominius procesus Baltijos šalyse charakterizuojančių rodiklių analizė parodė, jog šių šalių ekonominiai procesai krizės sąlygomis buvo panašūs ir be esminių skirtumų. Atliktos analizės pagrindu daroma išvada, jog sėkmingas krizės pasekmių likvidavimas Baltijos šalyse priklausys tiek nuo užsienio ir vidaus rinkų atsigavimo, šalių konkurencingumo didinimo, tiek ir nuo to, kaip vyriausybėms seksis stabilizuoti valstybių finansus.