Įmonės intelektinio kapitalo vertinimo modelio taikymo ypatumai

Santrauka

Dėl sparčiai besikeičiančios verslo aplinkos pastebimas augantis susidomėjimas nematerialiais ištekliais, o intelektinio kapitalo įtaka įmonių veiklos efektyvumui tampa vis dažnesniu diskusijų objektu mokslinėje literatūroje. Straipsnio autorės intelektinį kapitalą pristato kaip žinių, įgūdžių, kompetencijų, klientų, valdymo strategijų, organizacinių procesų, sistemų bei informacinių išteklių visumą. Straipsnyje nagrinėjamos įmonės veiklose efektyvumo koncepcijos bei intelektinio kapitalo struktūros. Autorės, remdamosi Maditinoso VAIC intelektinio kapitalo modeliu, pateikia intelektinio kapitalo įtakos įmonės veiklos efektyvumui vertinimo metodologiją ir pristato Lietuvos pieno perdirbimo įmonių intelektinio kapitalo įtakos jų veiklos efektyvumui vertinimo rezultatus.
Tyrimo metu paaiškėja, kad materialaus kapitalo efektyvumas yra vienintelis kintamasis, turintis įtakos įmonės nuosavybės grąžai, kitos intelektinio kapitalo efektyvumo dedamosios yra statistiškai nereikšmingos arba koreliacinis ryšys su nuosavybės grąža yra labai silpnas. Tyrimo rezultatus galėjo paveikti ribota metinėse ataskaitose pateikta informacija, ypač vertinant žmogiškuosius išteklius. Intelektinio kapitalo vertinimo modelio tobulinimui siūloma atlikti tyrimą kiekybiniais ir kokybiniais tyrimo metodais ir surinkti pakankamai tikslią informaciją objektyviam intelektinių išteklių vertinimui. Be to, intelektinio kapitalo vertinimui tikslinga pasitelkti nematerialių išteklių apskaitos mechanizmus, kuriuos taikant per ilgesnį laiką būtų galima efektyviau įvertinti intelektinių išteklių įtaką įmonių veiklai.