plugins.themes.bootstrap3.article.main67907001ad790

Zsolt Gal Pavol Babos

Santrauka

Nepaisant santykinai žemo pradinio lygio, pokomunistinių naujųjų Europos Sąjungos šalių narių skolos augo greitai. Didėjantis tarptautinė literatūros apie skolos poveikį ekonomikos plėtrai skaičius atskleidžia, kad šios problemos dažniausiai susiję su išsivysčiusios ekonomikos šalimis. Šio straipsnio tikslas yra dvejopas: pirmiausia, siekiama apžvelgti esamą literatūrą ir pateikti galimas išvadas naujosioms Europos Sąjungos šalims narėms. Pagrindinė šios darbo dalies išvada yra ta, kad naujosioms šalims narėms yra svarių priežasčių vengti aukšto skolų lygio dėl neigiamo jų poveikio ekonomikos augimui ir su įsiskolinimu susijusių sunkumų. Antra, buvo patikrinti visų Europos Sąjungos šalių duomenys nuo 2000 iki 2013 m. ir Vakarų Europos įsiskolinimo poveikio duomenys palyginti su pokomunistinių ekonomikų duomenimis. Gauti empiriniai duomenys parodė, kad didelis įsiskolinimas yra žalingesnis pokomunistinėms šalims. Todėl apibendrinus teorinius ir empirinius argumentus galima daryti išvadą, kad siektina vengti aukšto skolos lygio.

plugins.themes.bootstrap3.article.details67907001b1432

Skyrius
Mokslo straipsnis