The dichotomy of self – actualization and self - transcendence

Santrauka

Straipsnyje dėmesys skiriamas klasikinei A. H. Maslowo motyvavimo koncepcijai, siekiant sintezuoti šios teorijos logiką su F. Tayloro ir M. Weberio valdymo teorijomis, pagrindžiant Maslowo motyvavimo teorijos kaip priemonės formuojant organizacinę kultūrą ir vertybes, kuriomis pasižymės personalo nariai, reikšmę. Antrojoje straipsnio dalyje gvildenama problema, susijusi su svarbiausiais Maslowo teorijos veiksniais – aukščiausiu, individualistiniu saviraiškos veiksniu bei altruistine, dvasingesne savitranscendencijos alternatyva, siekiant iškristalizuoti šių faktorių implikacijas organizacijų vadovams, suteikiant galimybę identifikuoti šias savybes personalo narių atžvilgiu bei įvertinti abiejų faktorių teikiamą naudą lyderystės aspektu atsižvelgiant į specifinį organizacijos veikimo lauką.