COVID 19 ĮTAKA LIETUVOS ĮMONIŲ EKONOMINIAM SAUGUMUI

Santrauka

COVID 19 pandemija atnešė nemažai pokyčių kiekvienos šalies ekonomikai. Nuolat augantis ligos atvejų skaičius, įrangos ir atsargų trūkumas, gamybos bei paslaugų tiekimo sutrikimai skatino imtis griežtų priemonių viruso plitimui sustabdyti. Pandemija paveikė ne tik sveikatos sistemą, bet ir regionų stabilumą, socialinį ir ekonominį gyvenimą. Taip pat turėjo politinių ir saugumo padarinių, sutrikdė švietimą, mobilumą, turizmą ir laisvalaikį. Atsirado naujų vartotojų elgsenos ir vartojimo modelių. Neregėtai maža arba stulbinančiai didelė, priklausomai nuo kategorijos, paklausa, iškreiptos tiekimo grandinės, pasikeitęs darbas, socialinis atsiribojimas, visi šie pokyčiai, įskaitant draudimus ir suvaržymus, buvo varomieji veiksniai, privertę įmones peržiūrėti savo organizacijų strategijas. Pagrindinis šio straipsnio tikslas - išanalizuoti, kaip COVID 19 pandemija paveikė Lietuvos įmonių, kurios yra pagrindinė ekonomikos varomoji jėga, ekonominį saugumą. Kokį poveikį pandemija turėjo Lietuvos ekonomikai bei organizacijų verslo dinamikai. Ekonominio saugumo svarba ir vaidmuo kiekvienos valstybės veikloje. Straipsnyje taip pat aptartos pagrindinės priemonės pandemijos poveikiui švelninti. Pasitelkiant tyrimo metodus, mokslinę literatūrą bei statistinius duomenis, atlikta lyginamoji analizė vertinant COVID 19 pandemijos poveikį Lietuvos organizacijoms. Remiantis tyrimo rezultatais galima teigti, kad Europos Sąjungos kontekste Lietuva būtų mažiausiai pandemijos paveikta šalis. Nors 2021m. pradžioje buvo daug neapibrėžtumo dėl tolimesnės pandemijos eigos bei jos valdymo, tačiau ekonomika augo sparčiau nei buvo tikėtasi. Didėjo pramonės produkcijos apimtis, augo mažmeninė ir tarptautinė prekyba. Nepaisant pandemijos augimą išlaikė apdirbamosios gamybos bei didmeninės ir mažmeninės prekybos sektoriai. Labiausiai pandemijos įtaka buvo juntama paslaugų sektoriuje – apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų, meninėje, pramoginėje ir poilsio organizavimo, aptarnavimo bei administracinėje veiklose. Pandemija turėjo nemažai įtakos ir veikiančių įmonių veiklos stabilumui. Karantino paskelbimas, organizacijų veiklų sustabdymas ar apribojimas įtakojo įmonių pajamas, pelną, veiklos tęstinumą. Lietuvoje 2021m., nors šalis buvo veikiama pandemijos, veikė 816 ūkio subjektais daugiau (neįskaitant fizinių asmenų, užsiimančių ekonomine veikla), nei 2020m. Pagal ūkio sektorius, daugiausia ūkio subjektų veikė paslaugų sferose, pramonėje, statyboje ir žemės ūkyje. Didžioji dalis veikiančių ūkio subjektų buvo mažos įmonės, kuriose dirbo 0-4 ar 5-9 darbuotojai. Nuo 2020m. iki 2021m., per metus veikiančių įmonių skaičius paaugo 0,8 proc., kai tuo tarpu 2019m. – 2020m. laikotarpiu šis skaičius siekė 2,18 proc. Didžiausią teigiamą įtaką pastarųjų metų augimui darė smulkiausių įmonių, turinčių 0-4 darbuotojus skaičiaus augimas, tuo tarpu neigiamą poveikį darė stipriai sumažėjęs 5-9 darbuotojus turinčių įmonių skaičius. COVID – 19 pandemijos akivaizdoje juridinių asmenų steigimas toliau augo. Per 2020 m. smulkių ir vidutinių įmonių (nefinansinių įmonių be fizinių asmenų, vykdančių individualią veiklą) skaičius padidėjo 6 proc. Per tą patį laikotarpį buvo išregistruota gerokai mažiau - 27 proc. įmonių.