NUSIKALSTAMOS VEIKOS AUKOS IR NUKENTĖJUSIOJO TEISINĖ PADĖTIS: POKYČIAI, AKTUALIJOS IR SPRENDIMAI
plugins.themes.bootstrap3.article.main6767c5975b9e1
https://orcid.org/0000-0002-1826-0527
Dalia Jasevičienė
https://orcid.org/0000-0002-9566-7574
Santrauka
Nukentėjusiojo teisinė padėtis yra labai konkrečiai apibrėžta baudžiamajame procese, tačiau nusikalstamos veikos aukos statusas teisine prasme vis dar išlieka miglotas. Praktikoje vis dažniau susiduriama su problematišku virsmu iš nusikalstamos veikos aukos į nukentėjusįjį. Dėl statistinių rodiklių ar dėl kitų aplinkybių ikiteisminiai tyrimai nėra pradedami, tai yra atsisakant pradėti ikiteisminį tyrimą ar tiesiog nepriimant pareiškimo/pranešimo, ar prašant pateikti papildomų dokumentų, patikslinančios informacijos. Nusikalstamos veikos auka šiuo metu faktiškai neturi teisinių įrankių, kurie užtikrintų savalaikį ir teisiškai pagrįstą ikiteisminio tyrimo pradėjimą ir nukentėjusiojo statuso gavimą. Kitaip tariant, pagrindinė problema yra tai, kad asmuo, patyręs žalos dėl nusikalstamos veikos ir dėl to kreipęsis į ikiteisminio tyrimo įstaigą, dažniausiai į policijos įstaigą, nevisada nesulaukia reikiamos pagalbos. Tokiais atvejais kvalifikuota nemokama teisinė pagalba irgi nėra teikiama.
Todėl šio mokslinio darbo tikslas yra įvertinti, ar šiuo metu Lietuvoje dažnai kyla problema dėl nepagrįsta nepradedamo ikiteiminio tyrimo per turtinio pobūdžio nusikalstamų veikų prizmę. Tai atliekama analizuojant statistinius duomenis apie registruotas turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, priimtus procesinius sprendimus, gyvenimiškas situacijas, teisės aktus. Šiam tyrimui atlikti autoriai pasitelkė dokumentų analizės, lyginamosios analizės ir kitus tyrimo metodus. Atlikus tyrimą nustatyta, kad nusikalstamos veikos aukoms, išskyrus prekybos žmonėmis ir smurtą artimoje aplinkoje patyrusias, nėra suteikiama išsami informaciją apie galimas teisinės ir kitokios pagalbos būdus, formas ir tokia pagalba teikiančias institucijas. Ikiteisminio tyrimo institucijų, dažniausiai policijos įstaigų pareigūnai ne tik neinformuoja nusikalstamų veikų aukų, pvz., turtinio pobūdžio nusikalstamų veikų kategorijoje apie valstybės garantuojamą teisinę apsaugą, bet ir iškelia papildomus reikalavimus nuo nusikalsamos veikos nukentėjusiajam asmeniui. Pvz, tiesiog nepriima pareiškimo/pranešimo apie galimai padarytą nusikalstamą veiką, ar iš anksto formuoja nuomonę nusikalstamos veikos aukai tapusiam asmeniui, kad ikiteisminis tyrimas yra neperspektyvus, kaltininko nepavyks nustatyti ir žala nebus atlyginta, ar reikalauja pateikti papildomus dokumentus, kurie neva patikslintų jau pateiktą informaciją arba pateikti nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus į pagrobtą turtą, arba priima nepagrįstus procesinius sprendimus atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Pagrindinis argumentas tokioprocesinio sprendimo - įvykyje nėra nusikalstamos veikos sudėties požymių, Tokiu būdu tam tikruose visuomenės sluoksniuose, ypač tarp asmenų darančių turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas plinta itin virusas žinia, jog padarius turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, jie gali būti iš vis nebaudžiami.
plugins.themes.bootstrap3.article.details6767c5975f7e1
Authorship Responsibility and Authors' Statements
The authors must submit the Author's Guarantee Form, declaring that the article submitted to Public Security and Public Order is an original work and has neither been published nor is under consideration for publication elsewhere. More so, the work has been carried out by the authors and the article does not contravene any existing copyright or any other third party rights. The AUTHOR'S GUARANTEE FORM could be found HERE
Authors contributing to Public Security and Public Order agree to publish their articles allowing third parties to share their work (copy, distribute, transmit) and to adapt it with a condition of proper referencing; the authors contributing agree to transfer all copyright ownership of the manuscript to the Public Security and Public Order.
