LIAUDIES PAMALDUMO ELEMENTAI ALDONOS ELENOS PUIŠYTĖS KŪRYBOJE

Santrauka

Svarbūs A. E. Puišytę formavę veiksniai yra krikščioniškoji kultūra, išlaikyta agrarinė pasaulėjauta, domėjimasis filosofija ir Vakarų Europos kultūriniu kontekstu. Straipsnyje siekiama atskleisti, kokie religinio pasaulėvaizdžio elementai būdingi A. E. Puišytės kūrybai. Pasitelkiama Lietuvoje skelbta medžiaga apie liaudies pamaldumo praktikas, remiamasi teorinėmis studijomis. Straipsniu siekiama pasigilinti į konkrečias liaudies pamaldumo praktikų pasireiškimo formas. Tyrimo objektas – liaudies pamaldumo elementai A. E. Puišytės kūryboje. Tyrimo tikslas – apžvelgti liaudies pamaldumo elementus ir praktikas A. E. Puišytės poezijos rinkiniuose, išleistuose po 1990 m. Tyrimo uždaviniai:1. Remiantis teorine literatūra ir literatūros kritikos straipsniais, nustatyti, kokie liaudies pamaldumo elementai būdingi A. E. Puišytės kūrybai; 2. Charakterizuoti A. E. Puišytės religinę pasaulėjautą; 3. Aptarti liaudies pamaldumo elementų raišką. Tyrimo metodai: aprašomasis, analitinis ir sintezės.
Poetės kūryba turi sąlyčio taškų su B. Baltrušaitytės, J. Strielkūno, Novalio, P. Celano poezija. A. E. Puišytės lyrika papildo 20 a. lietuvių religinės poezijos kontekstą. Religinis pažinimas poetės suvokiamas dvejopai: oficialusis, išdėstytas Šventraštyje, ir liaudinis, glaudžiai susijęs su senaisiais papročiais. A. E. Puišytės kūrybai būdinga tyliosios maldos praktika. Poetė dažnai renkasi nuošalę, kurioje atsiskleidžia gilūs religiniai išgyvenimai. A. E. Puišytės kūryboje idealistinė krikščioniška pasaulėžiūra tiesiogiai susijusi su panteistiniu pasaulio matymu ir tautine kultūra.
Namų erdvė – saugiausia kasdienio pamaldumo pasireiškimo vieta. Eilėraščiai, dedikuoti vyrui ir sūnui, sustiprina dvasinio intymumo jausmą. Pagrindinės erdvės, kuriose pasireiškia liaudiškojo pamaldumo elementai: a) sakralinės paskirties, b) namų ir c) gamtos. Žmogaus gyvenimas suvokiamas kaip šventa apeiga, kurios ištakų reikėtų ieškoti pagonybėje, o tęstinumo – krikščioniškoje Dievo sampratoje.
Liaudies pamaldumo turinį A. E. Puišytės kūryboje sudaro įvairių pamaldumo praktikų (gavėnios, advento, Didžiosios savaitės) elementai, glaudžiai susieti su liturginiu laiku, krašto tradicija ir meniškai įkomponuoti į poetinį tekstą. A. E. Puišytės pasaulėžiūroje svarbią vietą užima tautinės kultūros elementai. Straipsnis gali būti reikšmingas tuo, kad iki šiol lietuvių literatūrologijoje nesama studijų, skirtų liaudies pamaldumo elementams rašytojų kūryboje atskleisti. Dažniausiai liaudies pamaldumo elementai nagrinėjami, įtraukiant juos į bendresnius religinės pasaulėžiūros ir tematikos tyrinėjimus. Tuo tarpu šiuo straipsniu siekiama pasigilinti į konkrečias liaudies pamaldumo praktikų pasireiškimo formas.
A. E. Puišytės kūryba nuosekliai papildo ir tęsia J. Baltrušaičio, O. Galdikaitės, A. Miškinio, L. Andriekaus, R. Keturakio, J. Juškaičio religinės meditacijos tradiciją, praturtindama ją tobulai suvaldyto klasikinio eiliavimo ženklais.