plugins.themes.bootstrap3.article.main6767803bcfba3

Justina BUDREIKAITĖ

Santrauka

Straipsnyje pristatomi įtraukiosios lyderystės ir reikšmingumo suvokimo (reikšmijautos) konstruktai bei jų taikymo žmogiškųjų išteklių valdymui galimybės, grindžiamos teorine tiriamųjų reiškinių analize bei empiriniu tyrimu Lietuvos organizacijų kontekste. Šie organizacinės vadybos fenomenai tampa vis svarbesni dėl socialinės politikos, tvarumo ir ekonominių tikslų, svarbių organizacijoms ir jų darbuotojams. Teorinėje straipsnio dalyje apžvelgiami nagrinėjami konstruktai, jų tyrimais pagrįstos organizacinės naudos ir prielaidos jų bendro taikymo galimybėms, kuriomis grindžiama empirinio tyrimo logika. Empirinėje dalyje pristatomas kiekybinis
tyrimas, kuriuo buvo siekiama išnagrinėti įtraukiosios lyderystės ir darbuotojų reikšmijautos sąveiką bei pasiūlyti įtraukiosios lyderystės organizacijose stiprinimo reikšmingumo suvokimu modelį. Tyrimo metu surinkti apklausos duomenys buvo analizuojami statistiniais metodais (faktorine analize ir struktūrinių lygčių modeliavimu). Faktorine analize nagrinėtos įtraukaus vadovų elgesio ir darbuotojų reikšmijautos koreliacijos, o galimybės stiprinant darbuotojų reikšmijautą kartu vystyti jų įtraukiosios lyderystės suvokimą buvo modeliuojamos struktūrinėmis lygtimis. Tyrimo metu buvo nustatytos teigiamos abipusės koreliacijos tarp tirtų kintamųjų. Stipriausia koreliacija pastebėta tarp bendrosios ir tarpasmeninės reikšmijautos darbe, taip pat tarp socialinės ir tarpasmeninės reikšmijautos darbe dimensijų. Kiek silpnesne koreliacija pasižymėjo įtraukiosios lyderystės ir reikšmijautos kintamieji. Struktūrinių lygčių modeliavimas leido nustatyti, kad darbuotojų reikšmijauta gali paaiškinti nuo 5 iki 15 % įtraukiosios lyderystės dispersijos, o tarpasmeninė reikšmijauta tarp kolegų įtraukiosios lyderystės suvokimą veikė stipriau už kitas reikšmijautos rūšis (bendrąją ir socialinę). Pateikiamos tyrimo išvados ir rekomendacijos. 

plugins.themes.bootstrap3.article.details6767803bd3eca

Skyrius
Articles