NEPALANKIŲ APLINKOS VEIKSNIŲ ĮTAKA VAIKŲ PSICHIKOS SVEIKATAI RAIDAI: MODELIAI IR TEORIJOS
plugins.themes.bootstrap3.article.main6684c5535001d
Santrauka
Vaiko psichikos sveikata yra svarbi viešojo saugumo tema. Esant nepalankioms aplinkos sąlygoms, vaikams gali išsivystyti delinkventinis elgesys, agresija, kurie savo ruožtu gali nuvesti iki rimtų nusikalstamų veikų. Tyrimai nustatė, kad įvairios genų ir aplinkos sąveikos didina elgesio sunkumus, tame tarpe delinkventinį elgesį ir nusikalstamumą. Vaiko psichikos sveikatos raidai yra svarbi tiek aplinka, tiek ir pats vaikas bei jų tarpusavio sąveika. Nepaisant to, kad kasmet atliekama labai daug ir įvairių tyrimų analizuojančių vaikų elgesio, kognityvinių ir emocijų sutrikimų priežastis, gydymą, korekciją ir prevenciją, tačiau sutrikimų kasmet vis daugėja. Nepalankių aplinkos veiksnių įtakos vaikų psichikos sveikatai analizavimo svarbą rodo ir tai, kad tyrimų rezultatai rodo, kad maždaug 2,4 – 18,2 proc. vaikų turi nerimo sutrikimų, impulsų kontrolės sutrikimų – 1 – 6,8 proc. ir pan. Tyrimai rodo, kad genetinės variacijos sąveikauja su aplinkos kontekstu tokiu būdu nulemdamos įvairų elgesį tokį kaip pavyzdžiui nusikalstamas veikas. Taigi sistemingai analizuoti veiksnius, kurie susiję su vaiko psichikos sveikata yra itin svarbu. Tad šio straipsnio tikslas aptarti ir išanalizuoti nepalankių aplinkos veiksnių įtakos vaikų psichikos sveikatos raidai teorijas. Metodologiniu požiūriu straipsnyje taikoma teorinės literatūros sintezė. Taigi pagrindiniai šio tyrimo uždaviniai yra atskleisti tris svarbiausius nepalankių aplinkos įtakos vaikų psichinei sveikatai modelius: atskleisti streso – diatezės modelį. Išanalizuoti skirtingo imlumo teorinį modelį. Išanalizuoti biologinio jautrumo kontekstui teorinį modelį. Palyginti šiuos tris modelius, išskiriant esminius panašumus ir
skirtumus. Išvados: streso – diatezės modelis teigia, kad kai kurie asmenys dėl padidinto jautrumo, kuris gali būti elgesinio pobūdžio (pvz.: sunkus temperamentas) arba fiziologinio/endofenotipinio pobūdžio (pvz.: padidintas biologinis reaktyvumas į stresą) arba genetinio pobūdžio (pvz.: turėjimas tam tikrų genų alelių) yra neproporcingai labiau pažeidžiami aplinkos stresorių nei kiti. Skirtingo imlumo teorija, visų pirma, kėlė klausimą ne kaip patirtis veikia vystymąsi, bet kodėl apskritai ji turėtų veikti jį. Vaikai skiriasi taip pat ir pagal savo jautrumą aplinkos poveikiams. Tai reikalinga taip pat tam, kad išliktų. Biologinio jautrumo kontekstui teorija teigia, kad vaikai, kuriems būdingas žemas reaktyvumas beveik vienodai reagavo tiek į stipriai neigiamą, tiek į mažai
neigiamą aplinką. Abejose pastarosiose teigiama, kad itin jautrus asmuo su aukštu reaktyvumu bus jautrus tiek teigiamiems, tiek neigiamiems aplinkos poveikiams.
plugins.themes.bootstrap3.article.details6684c55351f94
Authorship Responsibility and Authors' Statements
The authors must submit the Author's Guarantee Form, declaring that the article submitted to Public Security and Public Order is an original work and has neither been published nor is under consideration for publication elsewhere. More so, the work has been carried out by the authors and the article does not contravene any existing copyright or any other third party rights. The AUTHOR'S GUARANTEE FORM could be found HERE
Authors contributing to Public Security and Public Order agree to publish their articles allowing third parties to share their work (copy, distribute, transmit) and to adapt it with a condition of proper referencing; the authors contributing agree to transfer all copyright ownership of the manuscript to the Public Security and Public Order.
