##plugins.themes.bootstrap3.article.main##

Aurelija Morkūnienė Algirdas Muliarčikas

Abstract

Vykdomi masiniai viešosios tvarkos pažeidimai didina bendrą socialinę įtampą, sukelia nepasitikėjimą ir baimę dėl asmeninio saugumo. Straipsnyje analizuojamos šiuo metu galiojančių įstatymų, suteikiančių teisę subjektams naudoti specialiąsias priemones, fizinę prievartą, reglamentuojančios nuostatos. Lietuvoje naudoti fizinę (ir psichinę) prievartą – specialiąsias priemones, kovinių imtynių veiksmus, šaunamąjį ginklą, etc. – įstatymai suteikia teisę mažiausiai dešimčiai juridinių subjektų. Tačiau šių subjektų veiklą reglamentuojančiuose dokumentuose specialiųjų priemonių panaudojimas yra skirtingas – vienur galimybės susiaurintos (pvz. Policijos veiklos įstatyme), kitur – išplėstos (išskirtinis Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų diskrecijos bruožas – tarnybos pareigūnai turi teisę turėti, saugoti ir panaudoti ne tik tarnybinį šaunamąjį ginklą, bet ir sprogmenis bei sprogstamąsias medžiagas). Manytume, kad atsižvelgiant į specifinius bei būdingus tarnybai bruožus, būtų tikslinga suvienodinti draudimų panaudoti fizinę prievartą ir specialiąsias priemones bei šaunamąjį ginklą reglamentavimą, kuris leistų pareigūnui išvengti galimų problemų perėjimo iš vienos tarnybos į kitą laikotarpiu.

##plugins.themes.bootstrap3.article.details##

Section
Articles