##plugins.themes.bootstrap3.article.main##

Laurynas Pakštaitis https://orcid.org/0000-0001-7041-8881

Abstract

Tiriant nusikalstamas veikas ypatingą reikšmę turi kvalifikavimo procesas. Teisingas kvalifikavimas sudaro prielaidas įgyvendinti baudžiamojo kodekso ir baudžiamojo proceso kodekso keliamus tikslus, uždavinius, įstatymų numatytas procesines teises. Adekvatus kvalifikavimas padeda teisingai nustatyti kaltinimo apimtį, įrodinėjimo ribas, įtariamojo ir kaltinamojo teises žinoti, kuo jis įtariamas ir kaltinamas, suteikia aiškumą, nuo ko gintis, sudaro prielaidas taikyti baudžiamojo įstatymo numatytas lengvatas, padeda užtikrinti nukentėjusiojo ir kitų proceso dalyvių teises, sąlygoja trumpesnį, sklandų, ekonomišką procesą. Kvalifikavimo procesas nėra aprašytas įstatymuose, jis paliktas teisėsaugos ir teismų praktikai, teismas kiekvienoje byloje, priimdamas nuosprendį privalo pasisakyti dėl kvalifikavimo teisingumo. Kaip rodo praktika, kyla nemažai keblių kvalifikavimo situacijų. Šios situacijos visų pirma susiję su veikos turinio ir tapatumo nustatymu: ar kvalifikuojama pavienė nusikalstama veika, ar nusikalstamų veikų daugetas. Pavienės nusikalstamos veikos formos turi esminės įtakos kvalifikavimui, kadangi nuo jų priklauso nusikalstamos veikos baigtumo laikas. Kai kuriais atvejais, nuo veikos padarymo aplinkybių priklauso, ar veika turi būti laikoma paviene nusikalstama veika, ar nusikalstamų veikų daugetu. Teorijoje stebima tendencija supaprastinti pavienės nusikalstamos veikos sampratą, rūšis, jos formomis laikant tik tęstinę, trunkančiąją ir sudėtinę veiką. Daugeto požiūriu tiek teorijoje, tiek praktikoje įsišaknija dvi nusikalstamų veikų daugeto formos – idealioji ir realioji sutaptis. Vertindamas nuomones ir mokslinę diskusiją šioje srityje, autorius teikia siūlymus, dėl aktualių pavienės veikos ir daugeto klausimų.

##plugins.themes.bootstrap3.article.details##

Section
Articles