##plugins.themes.bootstrap3.article.main##

Aurimas Šidlauskas Svajūnė Ungurytė-Ragauskienė

Abstract

Kibernetinės atakos sudėtingėja ir tampa vis labiau rafinuotos. Vis daugiau kibernetinių incidentų paremti manipuliavimu žmonėmis, jų silpnybėmis, siekiama apeiti informacijos apsaugos sistemas bei pavogti ir užvaldyti konfidencialią informaciją. Pastebimas socialinės inžinerijos metodais paremtų kibernetinių incidentų skaičiaus didėjimas. Tokia statistika verčia organizacijas reaguoti į pokyčius ir prisitaikyti prie vyraujančio institucinio lauko, tobulinti esamą teisinį reguliavimą. Straipsnio tikslas – išanalizavus socialinės inžinerijos sąvokos turinį ir tokio tipo kibernetinių atakų atsiradimo prielaidas bei kibernetinių incidentų valdymo reglamentavimą nacionalinėje teisėje, pateikti išvadas ir rekomendacijas kibernetinio saugumo reguliavimo tobulinimui institucinio izomorfizmo kontekste. Atlikta analizė atskleidė, jog šiuo metu Lietuvoje socialinės inžinerijos institucinis izomorfizmas nukreiptas tik į techninius kibernetinį saugumą užtikrinančius veiksnius, o žmogiškajam faktoriui skiriama nepakankamai dėmesio. Siekiant įveikti socialinės inžinerijos keliamus iššūkius išauga darbuotojų švietimo kibernetinio saugumo tematika poreikis. Augant socialinės inžinerijos rūšies kibernetiniams incidentams taip pat svarbu vadovautis gerąja praktika, kuri kartu su nacionalinės teisės aktais būtų įtvirtinta organizacijų kibernetinio saugumo politikoje, numatant aiškią kibernetinių incidentų valdymo procedūrą.

##plugins.themes.bootstrap3.article.details##

Section
Articles