##plugins.themes.bootstrap3.article.main##

Žaneta Navickienė Laura Andrijauskaitė

Abstract

Viešojo saugumo institucijoms, tame tarpe ir policijai, reikalinga permąstyti, kaip naujai šias institucijas valdyti, bei konstatuoti, kad lyderio savybės yra būtinos ne tik vadovams, bet ir kiekvienam pareigūnui. Tokį poreikį lemia pokyčiai darbo rinkoje ir pripažinimas, kad gebėjimas operatyviai reaguoti į kintančią aplinką, veikti kritinėmis sąlygomis ir greitai priimti sprendimą yra vienos svarbiausių darbuotojo savybių. Be to, „naujos kartos“ policijos pareigūnų įstojimas į tarnybą, didelės galimybės ir iššūkiai, susiję su technologijų prieinamumu ir plėtra, ir kiti veiksniai yra saistomi ir su pokyčiais platesniame policijos veiklos kontekste: globalizacija, didėjančiu biudžetiniu spaudimu, kintančiu nusikalstamų veikų pobūdžiu, socialinės inžinerijos injekcijomis, emocinio intelekto svarba, taigi, ir augančiu profesinių-psichologinių žinių poreikiu suprasti ir vertinti socialinius kontekstus, visuomenės lūkesčiais policijos reagavimo į įvykius greičiui, kokybei ir kt. Kintantis daugiabriaunis policijos veiklos kontekstas verčia keistis ir pačią organizaciją bei kelia kitokios, novatoriškos lyderystės policijoje poreikius. Tad lyderystės ugdymas tampa pagrindiniu teisėsaugos pareigūno profesijos ateities rūpesčiu.

Straipsnyje analizuojami egzistuojantys lyderystės stiliai ir lyderio bruožai viešojo saugumo srities kontekste, taip pat apžvelgiami lyderystės kompetencijų teisinio reguliavimo ypatumai viešajame administravime ir policijoje, lyderystės įgijimo, ugdymo ir vertinimo procesai policijoje bei jų nuoseklumas.

##plugins.themes.bootstrap3.article.details##

Section
Articles