##plugins.themes.bootstrap3.article.main##

Nijolė Aukštuolytė

Abstract

Straipsnyje analizuojama problema – asmens laisvės ir visuomenės saugumo santykis. Pabrėžiant prigimtinį žmogaus saugumo poreikį ir jam užtikrinti reikalingą išorinę žmogaus atžvilgiu jėgą, keliamas klausimas, kiek tai suderinama su žmogaus, kaip laisvo asmens, raiška. Nors laisvė yra būtina žmogaus savasties sąlyga, tačiau asmens autonomijos deklaravimas ir nepriklausomybės suabsoliutinimas šiuolaikinėje visuomenėje kuria beribių žmogaus savirealizacijos galimybių iliuziją, tuo pačiu naikindami ribą tarp laisvės ir savivalės. Asmens laisvė, traktuojama kaip galimybė elgtis „kaip jis pats nori“, daryti ką nors ar nedaryti, gali virsti savivale kito asmens atžvilgiu, kas, savo ruožtu, kelia asmens ir visuomenės saugumo problemą. Atlikta analizė leidžia daryti išvadą, kad žmogus visuomenėje gali būti laisvas tiek, kiek jis pripažįsta kito asmens laisvės teisę, o visuomenė saugi, jei apribojama atskirų asmenų savivalė vardan visų visuomenės narių laisvės.

##plugins.themes.bootstrap3.article.details##

Section
Articles