##plugins.themes.bootstrap3.article.main##

Daiva Bereikienė Eglė Štareikė

Abstract

Pasaulio globalizacijos procesai, įvairūs socialiniai, ekonominiai, politiniai bei demografiniai veiksniai, augantys visuomenės poreikiai sąlygoja vis intensyvesnį gamtos išteklių vartojimą ir aplinkos taršą atliekomis. Daugelis aplinkos užteršimo atvejų yra peržengusios valstybės teršėjos teritorijos ribas ir daugiau ar mažiau padarę neigiamą poveikį kitų valstybių aplinkai. Poreikis regioniniu lygmeniu sureguliuoti atliekų tvarkymo prioritetus, valstybėms narėms nustatyti aplinkosauginius standartus, kilo iš siekio tarp valstybių narių išlaikyti aukštą aplinkosaugos lygį, tuo pačiu sudaryti vienodas konkurencines sąlygas. Nors atliekų ir ypač pavojingų atliekų teisinio reguliavimo raidoje kito požiūris į tam tikrus atliekų tvarkymo procesus, tačiau svarbiausi atliekų tvarkymo prioritetai: atliekų prevencija, atliekų perdirbimas ir panaudojimas, saugus atliekų šalinimas sąvartynuose ar kitose pritaikytose vietose bei stebėsena, neprarado savo aktualumo iki šių dienų. Straipsnyje siekiama atskleisti regioninio ir nacionalinio pavojingų atliekų teisinio reguliavimo raidą bei veiksnius, sąlygojusius teisinio reguliavimo pokyčius. Nurodomos pavojingų atliekų tvarkymo teisinio reguliavimo Jungtinėse Amerikos Valstijose, Kanadoje, Norvegijoje ir kitose valstybėse ištakos ir svarbiausi pavojingų atliekų tvarkymą nustatantys teisės aktai. Daroma išvada, kad teisinio reguliavimo priemonių, įtvirtinančių pavojingų atliekų tvarkymą, tobulinimas siejamas tiek su ekonomine raida, tiek su siekiu maksimaliai sumažinti neigiamą atliekų susidarymo ir tvarkymo įtaką žmonių sveikatai ir aplinkai.

##plugins.themes.bootstrap3.article.details##

Section
Articles