##plugins.themes.bootstrap3.article.main##

Giedrė Paurienė

Abstract

Straipsnyje aptariama savaiminio (informaliojo) mokymosi sampratos raida, akcentuojant jos kaitą mokymosi visą gyvenimą (MVG) politikos kūrimo kontekste, pristatomas požiūris į savaiminį (informalųjį) mokymąsi iš skirtingų diskursų perspektyvos. Akcentuojama, kad
tiek užsienyje, tiek Lietuvoje nėra vieningo nusistovėjusio termino kalbant apie trečiąją mokymosi dimensiją – savaiminį (informalųjį) mokymąsi, akcentuojamą EK dokumentuose. Išskiriamos dvi esminės mokslininkų pozicijos šiuo klausimu, viena jų savaiminį mokymąsi prilygina informaliajam mokymuisi, šios sąvokos laikomos sinonimais; o kitą poziciją atstovaujantys mokslininkai savaiminį mokymąsi laiko viena iš informaliojo mokymosi sudėtinių dalių. Savaiminis (informalusis) mokymasis – tai savimoka, kuri vyksta tiek nesąmoningai, tiek suinteresuotai ir motyvuotai.

##plugins.themes.bootstrap3.article.details##

Section
Articles