Pirmieji zingsniai diegiant ekosistemu paslaugu koncepcija Lietuvoje: inventorizavimas ir ekonominis vertinimas vietiniu lygmeniu

Santrauka

Ekosistemų paslaugos – palyginti nauja koncepcija, pabrėžianti ekosistemų ir biologinės įvairovės reikšmę žmonijos egzistavimui ir gerovei. Verta paminėti, kad, mūsų nuomone, terminas „ekosistemų paslaugos“ yra žymiai tikslesnė angliško termino „ecosystem services“ išraiška ir labiau atitinka apibrėžimą, nei kitą prasmę turintis junginys „ekosistemų funkcijos“, kartais naudojamas kai kuriuose dokumentuose, pvz., netgi EK Komunikato dėl ES Biologinės įvairovės strategijos iki 2020 m. vertime. Įgyvendinant darnaus vystymosi procesą, būtina užtikrinti, kad tausus ir tvarus ekosistemų paslaugų naudojimas, jų kokybės ir tęstinumo išlaikymas taptų įprastais elementais visų sričių darnaus vystymosi priemonių sąrašuose. Straipsnis aprašo pirmąjį mokslinį tyrimą Lietuvoje, pristatantį ekosistemų paslaugų koncepciją, vaizdžiai parodantį ekonominę šių paslaugų svarbą ir pateikiantį finansinę išraišką kai kurioms iš jų. Siekiant kuo efektyviau pademonstruoti ekosistemų paslaugų reikšmę žmogaus poreikiams, tyrimui buvo pasirinkta nedidelė teritorija Pietų Lietuvoje, pasižyminti vietiniams gyventojams svarbiu ekosistemų paslaugų sąstatu, kuriam buvo padaryta žymi žala, plynai iškirtus mišką. Tyrimo metu, pasinaudojus turima biologinės įvairovės inventorizacijos medžiaga, parengtu preliminariu ekosistemų paslaugų Lietuvoje sąrašu bei surinktais papildomų stebėjimų, pakartotinės inventorizacijos bei kartografavimo, o taip pat apklausų duomenimis buvo identifikuotos, prioritetizuotos ir atrinktos ekonominiam vertinimui aktualiausios ir intensyviausiai naudojamos ekosistemų paslaugos. Buvo įvertinti dažniausiai tokiems tyrimams naudojami ekonominio ekosistemų paslaugų vertinimo metodai ir atrinkti tinkamiausi, atsižvelgiant į tyrimo vietos specifiką bei teritorijoje teikiamų svarbiausių ekosistemų paslaugų įvairovę. Atsižvelgiant į naudojimosi ekosistemų paslaugomis intensyvumą, buvo nustatyta, kad, iškirtus mišką tirtoje teritorijoje, buvo prarastos paslaugos, kurių kasmetinė finansinė išraiška ir teikiama nauda vietiniams gyventojams mažiausiai 1,5 karto viršijo vienkartinę finansinę naudą, gautą pardavus mišką kaip medieną.
Svarbu pažymėti, kad didžiausia šio tyrimo pridėtine verte visgi reikėtų laikyti tai, kad aiškiu, suprantamu ir priimtinu būdu buvo pristatyta ekosistemų paslaugų samprata bei šių paslaugų reikšmė gyventojų gerovei.
Straipsnyje pateikiami ir tyrime taikyti apribojimai bei jų, kaip papildomų ir tolimesnių tyrimų pagrindo, svarba.