Investuotojų į finansines priemones struktūra Lietuvoje (straipsnis anglų kalba)

Santrauka

Straipsnyje narinėjama finansinių priemonių rinka Lietuvoje, jos svarba bendroje finansų sistemoje. Detaliai analizuojama finansinės priemonės sąvoka, apžvelgiamos įvairių autorių siūlomos šių priemonių skirstymo metodologijos, atskleidžiant terminologijų panašumus ir skirtumus, priklausančius nuo geografinių ir investavimo tradicijų veiksnių. Sustambintos finansinių priemonių, kitaip dar vadinamų vertybiniais popieriais, grupės – nuosavybės ir skolos vertybiniai, taip pat išvestiniai finansiniai instrumentai. Tiriant investuotojų į finansines priemones struktūrą, skiriamos Lietuvos rezidento ir nerezidento sąvokos bei pagal ESS 95 sektorizavimą pagrindinės grupės. Pateikiamas aktyviausiai investuojančių užsienio šalių procentinis pasiskirstymas. Tiriamoje dalyje aptariamos dvi sustambintos investuotojų grupės – namų ūkiai (14) ir ne namų ūkių sektoriai (15, 121, 122, 123, 124, 125, 1311, 1313, 1314, 11001, 11002, 11003). Lyginama šių sektorių struktūra lyginamąja verte mln. Lt bei procentine išraiška, investavimo psichologija, strategijos bei investuotojų elgsena staigiomis finansinių priemonių rinkų pasikeitimo sąlygomis. Atskleidžiant namų ūkių investavimo į finansines priemones tradicijų skvarbą ir jų svarbą bendroje ekonominėje raidoje, pateikiamas investicijų vertės ir BVP santykis bei investicijų Lt vienam Lietuvos gyventojui dinamika 2007–2010 metais.