plugins.themes.bootstrap3.article.main6684fc7a57d2b

Nikolajus Markevičius

Santrauka

Įstojusi į ES, Lietuva (kaip ir kitos naujos nrės) tapo ekonomiškai integruota su valstybėmis, kurių ekonominis pajėgumas yra daug didesnis. Kartu ji neteko tradicinių, protekcionistinių galimybių apginti savo ekonominį suverinitetą, kuris dominavo beveik visą XX a. šimtmetį, kol 2004 m. įstojo į Europos Sąjungą. Pagrindinį vaidmenį stojant į ES suvaidino politiniai kriterijai. Ekonominės naudos tikėtasi iš galimybės be kliūčių naudotis ES šalių rinkomis bei siekta patenkinti prekių poreikį vidaus rinkoje deficitinės ekonomikos sąlygomis. Vadinamajam reversiniam planui, tai yra būsimos aršios konkurencinės kovos dėl Lietuvos vidaus rinkos, taip pat užsienio kapitalo pagrindinių objektų ir gamybos šakų privatizacijos, pelno nutekėjimo į užsienį bei darbo ir užimtumo klausimams, buvo skiriama mažai dėmesio.

plugins.themes.bootstrap3.article.details6684fc7a5b706

Skyrius
Mokslo straipsnis