„Tabula rasa“ problema ir žmogiškosios vertybės

Santrauka

Straipsnyje keliamas klausimas, kas vis dėlto lemia žmogaus elgesį, jo moralines ir socialines vertybes? Šis klausimas nagrinėjamas garsaus ginčo tarp R. Descartes‘o ir J. Locke‘o kontekste: ar iš tiesų gimęs žmogus yra „tabula rasa“, t. y. tarsi „švari lenta“, į kurią viską „įrašo pats gyvenimas“? Dabartiniai socialiniai mokslai į šį klausimą vienareikšmio atsakymo neturi. Problema nagrinėjama naudojantis transdisciplininiu diskursu: filosofijos, kognityvinių mokslų, transpersonalinės psichologijos ir socialinės sinergetikos kontekstuose. Parodoma, kad žmogaus elgesiui, charakteriui, vertybėms reikšmingai įtakos turi švietimas, auklėjimas ir ugdymas, bet dar reikšmingiau veikia genetinis ir socialinis kodai. Socialinis kodas čia suprantamas kaip nesąmoningai perimamas kultūrinis paveldas. Daroma išvada, kad žmogaus ir visuomenės gyvenimo kokybės gerinimas turi būti orientuotas ne vien į materialių vertybių gausinimą, o ir į ilgalaikį moralinių ir dvasinių vertybių ugdymą.