THEORETICAL AND PRACTICAL PERSPECTIVES OF THE TRANSLATOR TRAINING

Santrauka

 Straipsnyje analizuojamos mokslininkų svarstymai apie vertėjo vaidmenį(is) 
šiuolaikinėje visuomenėje, kurioje ji(s) yra originalo teksto perteikėjas verčiama kalba, tarpininkas tarp kultūrų, tinklų kūrėjas, mediatorius. Vaidmenys kinta priklausomai nuo kintančios visuomenės. Todėl svarbu suprasti, kokių žinių ir gebėjimų reikia būsimiems vertėjams, kaip jie vertina studijų procesą. Iš atvejo tyrimo dalyvių (būsimų vertėjų) surinkti duomenys apie studijų procesą, įgūdžių ugdymo aktualumą, refleksijos svarbą leido nustatyti jų 
mokymosi modelius, sudėtingiausias vertėjų rengimo sritis, (ne)atitikimą tarp mokslininkų teorinių įžvalgų ir studentų patirties bei požiūrių į studijų procesą. Išvados atskleidė, jog vyresniųjų kursų studentai pripažįsta teorijos svarbą atliekant praktines vertimo užduotis. Jie 
turi atsakingesnį požiūrį į savo profesiją, apimančią ne tik gerą gimtosios ir užsienio kalbos mokėjimą, bet ir vertimo strategijų, metodų išmanymą bei ekstralingvistines žinias, būtinų 
siekiant susidoroti su vertimo iššūkiais. Vienas iš įgūdžių, kuriuos studentai pageidauja tobulinti, yra vertimo įgūdžiai. Vyresnieji studentai vertina refleksiją, pripažįsta jos svarbą savimonei ir profesiniam tobulėjimui. Tyrimas atskleidė, kad studijų patirtis studentams leidžia susidaryti brandesnį supratimą apie vertėjo profesiją, gebėjimą įvertinti savo stipriąsias ir 
silpnąsias puses. Teorinės įžvalgos liudija, kad programos turinyje turi atsispindėti globalaus pasaulio iššūkiai, nuolat persvarstomas naujų žinių ir gebėjimų ugdymo poreikis, siekiant 
juos integruoti į esamą studijų dalykų turinį. Atsižvelgiant į iššūkius, kylančius iš vertimo rinkos poreikių, turėtų būti stiprinami tokie įgūdžiai, kaip mašininis vertimas, skaitmeninių įrankių įvaldymas, post-redagavimas.