Papildomosios ir alternatyviosios (netradicinės) medicinos paslaugų teisinis reguliavimas: dabartis ir perspektyvos

Santrauka

Papildomoji ir alternatyvioji medicina yra bendras daugelio skirtingo pobūdžio žmogaus sveikatai paveikti skirtų netradicinių metodų ir priemonių apibūdinimas. Juos vienijanti ypatybė ta, kad moksliškai nėra patvirtintas jų poveikis vienos ar kitos ligos atveju, saugumas sergančiojo sveikatai ir gyvybei. Nepaisant to visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje, alternatyviosios ir papildomosios medicinos paslaugų pasiūla ir paklausa didėja. Straipsnyje gilinamasi į alternatyviosios ir papildomosios medicinos paslaugų teisinį reguliavimą: apžvelgtos tendencijos Europos šalyse, analizuojamas papildomajai ir alternatyviajai medicinai priskiriamų paslaugų teikimo teisinis reglamentavimas Lietuvoje. Taip pat aptariamos tokių paslaugų populiarumo priežastys, išskiriamos ir svarstomos teisinio reguliavimo problemos, tokios kaip teikėjų kvalifikacija, jų atsakomybė, pacientų / vartotojų informavimas, paslaugų reklama. Šiuo metu ES skatinamas visuminis požiūris į visuomenės sveikatą, kurią užtikrinant rekomenduojama atsižvelgti į papildomąją ir alternatyviąją mediciną, kai tikslinga ir jei moksliškai arba kliniškai įrodytas jos veiksmingumas, todėl straipsnyje diskutuojamos ir šio fenomeno teisinio reguliavimo perspektyvos.