SAVIGARBOS REIKŠMĖ PYKČIO KONTROLĖS INTERVENCIJŲ EFEKTYVUMUI, MAŽINANT PYKČIO KONTROLĖS SUNKUMUS 12–17 METŲ PAAUGLIAMS

Santrauka

Neadaptyvi pykčio raiška gali sietis su įvairiais sunkumai tiek pačiam paaugliui, tiek aplinkai. Dėl šios priežasties svarbu sukurti moksliniais tyrimais grįstas intervencijas, kurios efektyviai mažintų su pykčiu susijusius sunkumus. Vertinant intervencijų efektyvumą svarbu atsižvelgti į veiksnius, kurie gali turėti reikšmės pykčio kontrolės pokyčiams. Vienas galimas veiksnys – savigarba. Šio tyrimo tikslas – įvertinti savigarbos reikšmę pykčio kontrolės intervencijų efektyvumui mažinant sunkumus, susijusius su neadaptyvia pykčio išraiška. Tyrime dalyvavo 599 12–17 metų paaugliai, kurie buvo suskirstyti į tris grupes. Vienai grupei buvo taikyta intervencija, grįsta dėmesingu įsisąmoninimu ir kognityvine elgesio teorija (MKET), kitai – intervencija, grįsta kognityvine elgesio teorija (KET), o kontrolinė grupė negavo jokios intervencijos. Rezultatai atskleidė, kad savigarba buvo reikšmingas moderatorius pykčio kontrolės pokyčiams po KET (vaikinų grupė) ir MKET (merginų grupė) intervencijų.