ATVIROJI VISUOMENĖ IR ORGANIŠKOJI VALSTYBĖ

Santrauka

Straipsnyje gretinamos atvirosios visuomenės ir organiškosios valstybės sampratos. Aptariama atvirosios visuomenės koncepto atsiradimo genezė ir išryškina- mos pamatinės jos prasmės Henri Bergsono ir Karlo Popperio tekstuose. Abiejų sąvokos kūrėjų koncepcijoms būdingi bendri bruožai – siekiai filosofiškai pagrįsti tarptautinį bendradarbiavimą, taiką, demokratiją, socialinį teisingumą, nuolatinės institucijų reformos būtinybę. Tačiau pagrindimo pobūdis skiriasi. Popperio nuomone, tam užtenka racionalaus dialogo ir būtina svarstyti paties racionalumo modalumus. Priešingai tam tikroms istoriografijoje įsitvirtinusioms nuomonėms, Bergsonas neneigia racionalumo būtinybės atvirosios visuomenės formavimosi koncepcijoje, bet siekia nuodugnesnio jo antropologinio pagrindimo trukmės intuicijoje. Abiem atvejais atvirosios visuomenės koncepcija buvo sukurta reaguojant į laikotarpio problemas ir dvasią. Į tas pačias problemas reagavo ir Lietuvos mąstytojai, sukūrę organiškosios valstybės teoriją. Ir turiniu, ir antropologiniu pagrindimu organiškoji valstybė struktūriškai atitinka Popperio, o ypač Bergsono, atvirosios visuomenės koncepciją.