Filologijos studentų fonologinio supratimo ugdymas pasitelkiant poeziją

Santrauka

Fonologinį supratimą (angl. Phonological awareness) būtų galima apibrėžti kaip asmens jautrumo laipsnį sakytinės kalbos garsų struktūrai. Paprastai šis terminas yra siejamas su priešmokyklinio ar jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikų kalbinių įgūdžių ugdymu: tyrimai rodo, kad egzistuoja priežastinis fonologinio supratimo ir skaitymo įgūdžių ryšys. Tačiau fonologinio supratimo ugdymas yra svarbus ir suaugusiųjų mokyme, pavyzdžiui, lavinant neraštingų ar neįgalių suaugusiųjų kalbinius įgūdžius. Atskira sritis yra filologijos studijos, kai fonologinis supratimas yra vienas iš esminių dalykų, padedančių suvokti studijuojamos kalbos struktūrą, fonetinių elementų funkcionavimą, tarties normas. Derinant jį su studijuojamos kalbos literatūra, įskaitant poeziją, gilinamos ne tik fundamentaliosios, bet ir kultūrinės žinios apie studijuojamą kalbą. Šio straipsnio tikslai yra keli: 1) aptarti fonologinio supratimo terminiją ir turinį, 2) apžvelgti anglų filologijos studentų fonologinio supratimo ugdymo galimybes, analizuojant studijuojama kalba sukurtus eilėraščius.
Fonologinio supratimo turinį sudaro lingvistiniai vienetai (garsai, skiemenys, žodžiai, rimas) ir kognityvios operacijos tais lingvistiniais vienetais manipuliuojant: atpažinimo, pateikimo, nustatymo, pridėjimo, panaikinimo, sujungimo, išskaidymo ir analogijų panaudojimo. Kai kurios šių kognityvinių operacijų gali būti naudojamos, nagrinėjant poetinę kalbą: aptariant analizuojamo kūrinio eilėdarą (rimą ir ritmą), instrumentuotę arba kalbos garsų grupavimą ir išdėstymą tekste, siekiant sukelti meninį įspūdį (aliteraciją, konsonansą, asonansą, onomatopėją ir t. t.). Straipsnyje pateikiamos rekomendacijos dėl fonologinio supratimo ugdymo galimybių gali būti naudingos aukštųjų mokyklų anglų kalbos literatūros, fonetikos ir fonologijos dėstytojams.