Nacionalinio masto makroekonominių sprendimų analoginis modeliavimas (ar Baltijos šalys galėtų parengti uefa euro 2024?)

Santrauka

Stambių makroekonominių sprendimų priėmimas – viena sunkiausių problemų šiuolaikinėje ekonomikoje. Dėl jos sudėtingumo kiekvienas toks sprendimas daro įtaką begaliniam skaičiui ekonomikos parametrų, veiksnių, reiškinių, ryšių ir sukelia daugybę netikėtų ir neretai žalingų pasekmių.
Mūsų nesugebėjimas numatyti visas šias pasekmes susietas visų pirma su tuo, kad dar nesugebame sukurti sudėtingus, daugelį tūkstančių šiuolaikinės nacionalinės ekonomikos parametrų apimančius jos modelius. Šis nesugebėjimas susietas tiek su dabartiniu mokslo apie ekonominius modelius (ekonometrijos) apribojimais, tiek su mūsų žinių apie dabartinės ekonomikos veikimą netobulumu.
Dėl to nepaisant greitos šiuolaikinės ekonomikos mokslo ir modeliavimo pažangos, mes esame dar labai toli nuo modelių, atspindinčių realų nacionalinės ekonomikos sudėtingumą ir dėl to gebančių numatyti priimamų makroekonominių sprendimų pasekmes.
Straipsnyje siūloma laikina alternatyva tokiems modeliams, sudaranti galimybę jau dabar modeliuoti nacionalinę ekonomiką tikslu numatyti stambaus makroekonominio sprendimo pasekmes.
Pasiūlymo esmė ‒ panaudoti vadinamąjį analoginį nacionalinės ekonomikos modeliavimą.
Siekiant numatyti tam tikro makroekonominio sprendimo pasekmes, jiems numatyti parenkama kita šalis su įmanomai panašia ekonomika, kurioje toks sprendimas jau buvo priimtas ir žinomos jo pasekmės.
Tokios įmanomai panašios ekonomikos panaudojimas analoginiam modeliavimui remtųsi keturiomis prielaidomis.
1. „Panašumas sukuria panašumą“ prielaida: kuo didesnis yra dviejų ekonomikų panašumas, tuo didesnis ir jų vidinis (nematomas, giluminis) panašumas.
2. „Panašumo, susieto su sprendimu, svarba“: kuo panašesnės ekonomikos sferos, kurias labiausiai liečia sprendimas, tuo daugiau pagrindo pasirinkti vieną iš šių ekonomikų kitai prognozuoti ir tuo labiau galima numatyti makroekonominio sprendimo pasekmes.
3. „Bendro branduolio“ prezumpcija: jeigu ekonomikos panašios, šį panašumą dar labiau padidina pamatiniai bruožai, kurie būdingi visoms šiuolaikinėms rinkos ekonomikoms.
4. „Bendros erdvės“ prezumpcija. Dviejų ekonomikų panašumas dar labiau padidėja, jeigu jos yra bendroje (pvz., Europos) geografinėje, kultūrinėje, ekonominėje, politinėje ir pan. erdvėje.
Straipsnyje nagrinėjamas nacionalinio masto sprendimas dėl UEFO Euro 2024 varžybų organizavimą Baltijos šalyse. Nagrinėjamas Portugalijos (kuri jau organizavo tokias varžybas) ekonomikos panaudojimas kaip analoginį modelį numatant tokio sprendimo pasekmes Baltijos šalyse.