Teisinga privalomo akcijų pardavimo kaina

Santrauka

Privalomas akcijų pardavimas yra suprantamas kaip situacija, kurioje didysis akcininkas pasinaudoja savo teise privalomai išpirkti smulkiųjų „taikinio“ įmonės akcininkų akcijas ir taip „išimti“ „taikinio“ įmonės akcijas iš prekybos reguliuojamoje rinkoje. Šiame straipsnyje aptariama privalomo akcijų pardavimo kompensacijos tema tiek iš ES, tiek iš JAV (Delavero) teisės pozicijų. Nors priežastys „išimti“ akcijas iš viešos prekybos tiek ES, tiek JAV iš esmės yra tapačios, būdai įgyvendinti privalomo akcijų pardavimo teisę skiria iš esmės. Nepaisant skirtingų būdų pasinaudoti privalomo akcijų pardavimo teise, ES ir JAV jurisdikcijose vyrauja iš esmės vienodas požiūris į standartus ir metodus, naudojamus teisingai privalomo akcijų pardavimo kainai nustatyti.
Šio straipsnio autorius laikosi pozicijos, jog nepaisant kiekvienoje šalyje įtvirtintų skirtingų taisyklių teisingai privalomo akcijų pardavimo kainai nustatyti, galima identifikuoti bendras tendencijas, kurios, savo ruožtu, padės nustatyti pagrindines praktikoje ir teorijoje kylančias didžiojo ir smulkiųjų akcininkų apsaugos problemas, kiek tai susiję su teisingos kainos nustatymu. Skirtingi su adekvačios privalomo akcijų pardavimo kompensacijos nustatymu susiję konceptai, tokie kaip „teisinga vertė“, „proporcinga dalis veikiančiame versle“, ar „teisinga kaina“ ir kiti teisinio reguliavimo elementai, pavyzdžiui taisyklės, reglamentuojančios iš sandorio kylančios pridėtinės vertės paskirstymą, standartai ir metodai, naudojami tinkamai privalomo akcijų pardavimo kainai nustatyti, yra sutinkami visose jurisdikcijose. Visgi, jų turinys ir samprata gali būti skirtingi.
Visuotinai pripažįstama, jog teisingos kainos standartu paprastai yra laikomas „veikiančio verslo vertės“ standartas. Visgi, dėl teisinio reguliavimo ypatumų gali būti ir kitaip.
Daugelyje jurisdikcijų privalomo akcijų pardavimo kainai nustatyti naudojamų metodų pasirinkimas nėra ribojamas. Nepaisant to, daugelyje šalių pagrindiniai šiuo tikslu naudojami metodai yra piniginių srautų diskonto ir lyginamosios analizės metodai. Bet kuriuo atveju, konkretaus metodo ar kitų technikų (kainos pakėlimas, mažumos daugumos taisyklės ir pan.) naudojimas atitiks didžiojo ir smulkiųjų akcininkų interesus tik tada, kai šios technikos ar metodai bus priimtini teisinės bazės požiūriu ir tinkami atsižvelgiant į konkrečias faktines aplinkybes.