Etika mokesčių administravime

Santrauka

Rinkos ekonomikos sąlygomis visuomenėje padidėja poreikis sukurti ne tik profesionalų, bet ir etišką viešąjį administravimą. Etikos problemų atsiranda, kai valstybės tarnautojo arba mokesčių mokėtojo elgesys neatitinka etiško elgesio normų. Neetiškas elgesys neretai siejasi su korupcija, o korupcija mažina pasitikėjimą demokratija, valstybe, stabdo ekonominį augimą. Įtampa mokesčių administravime atsiranda dėl skirtingų mokesčio administratoriaus ir mokesčių mokėtojo motyvų ir tikslų mokesčių administravimo procese. Iš vienos pusės, mokesčių administratorius yra įpareigotas surinkti į valstybės biudžetą maksimalų kiekį mokestinių pajamų. Iš kitos pusės, mokesčių mokėtojas siekia padidinti savo naudą mokėdamas minimalią mokesčių sumą. Abi pusės siekdamos priešingų tikslų negali peržengti legalumo ir etiško elgesio ribos. Straipsnio tikslas yra pristatyti kokybinį tyrimą apie etikos problemų egzistavimo Lietuvos mokesčių administravime percepciją. Buvo parinktos dvi ekspertų grupės: mokesčių administratorių ir mokesčių mokėtojų grupė. Abi grupės atsakė į klausimus, susijusius su galimais etikos pažeidimais mokesčių administravime. Taip pat abi grupės įvertino etiško elgesio principų, institutiškai įtvirtintų Etikos kodekse, įgyvendinimą praktikoje. Rezultatai rodo, kad mokesčių administratoriai kritiškiau vertina etiško elgesio įgyvendinimą praktikoje nei mokesčių mokėtojai. Tokį rezultatą galima paaiškinti mažesniu mokesčių mokėtojų susipažinimu su etiško elgesio principais bei didesniu nepasitenkinimu mokesčių sistema apskritai, o ne mokesčių administratoriaus elgesiu mokesčių surinkimo procese. Tyrimo išvadas reikėtų vertinti atsargiai dėl mažos tyrimo apimties ir patogumo principu parinktų ekspertų grupių.