Nesąžiningos komercinės veiklos direktyva: perkėlimo ir taikymo iššūkiai Lietuvos teisinėje sistemoje

Santrauka

Nesąžiningos komercinės veiklos direktyva (toliau ir – Direktyva) siekiama reglamentuoti komercinės veiklos vartotojų atžvilgiu sąžiningumą, kartu prisidedant prie aukšto lygio vartotojų apsaugos užtikrinimo. Kadangi Lietuvoje specialaus teisinio reguliavimo, įtvirtinančio nesąžiningos komercinės veiklos, pažeidžiančios vartotojų ekonominius interesus, draudimą, nebuvo, priėmus Nesąžiningos komercinės veiklos direktyvą, naujas teisinis reguliavimas turėjo būti perkeltas į nacionalinę teisinę sistemą. Šio straipsnio tikslas – kritiškai išanalizuoti, kaip Nesąžiningos komercinės veiklos direktyva buvo įgyvendinta Lietuvoje, kartu išryškinant pagrindines jos nuostatų taikymo praktikoje problemas. Siekiant suprasti, kaip Nesąžiningos komercinės veiklos direktyva „įsiliejo“ į nacionalinę teisinę sistemą, pirmoje straipsnio dalyje apžvelgiamas nacionalinis teisinis reglamentavimas, buvęs iki direktyvos priėmimo. Straipsnio antroji dalis skirta nacionalinio teisės akto, perkeliančio Direktyvos nuostatas, analizei. Trečiojoje straipsnio dalyje analizuojama aktuali nesąžiningos komercinės veiklos draudimo taisyklių taikymo praktika. Apibendrinant pažymima, kad Lietuva nėra išimtis ir kaip didžioji dauguma kitų valstybių narių susidūrė su Direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisinę sistemą sunkumais. Ir nors vis didėjanti nacionalinė praktika minėtoje srityje byloja, kad tiek Direktyva, tiek ir ją perkeliančiu įstatymu įgyvendinti ryškūs pokyčiai, pozityviai veikiantys nacionalinę vartotojų teisę, į daugelį klausimų, kylančių taikant šiuos teisinius instrumentus, vis dar lieka neatsakyta.