SENYVO AMŽIAUS ŽMONIŲ PRIEŽIŪROS PROFESINIS ĮPRASMINIMAS. TARPVALSTYBINĖS PATIRTIES SKLAIDA SKANDINAVIJOS VALSTYBIŲ KONTEKSTE

Santrauka

Straipsnyje aptariama personalo patirtis, susijusi su pasikeitimu sukauptomis žiniomis. Personalo darbo vieta – senyvo amžiaus žmonių priežiūra Švedijoje ir Danijoje. Analizuojama medžiaga buvo sukaupta tarpvalstybinio projekto CareSam metu. Vykdant projektą, personalui, prižiūrinčiam senyvo amžiaus žmones, buvo sudaryta galimybė pateikti savo požiūrį į klausimą „Kaip galima įprasminti senyvo amžiaus žmonių priežiūros profesiją Danijos ir Švedijos kontekstuose?“ Straipsnyje apžvelgiami keli aspektai. Viena vertus, aptariami senyvo amžiaus žmonių priežiūros sferoje dirbančių įvairaus rango personalo grupių susitikimai mokymosi bei bendravimo erdvėse. Kita vertus, pastebima senjorų ir jų priežiūros įvairovės apibrėžties siaurėjimo tendencija. Atliktas empirinis tyrimas mokymosi, priežiūros ir politiniais aspektais, interpretuojami pokalbiai, filmas ir projekto grupių veikla. Teorinė tyrimo metodologija susijusi su ekologinio formavimosi modeliu, peraugančiu į entrekologinį (angl. entrecology) modelį. Tyrimo rezultatai atskleidžia, kad Švedijoje dirbantis personalas linkęs į instrukcijomis grįstą darbą bei atliekamas pareigas, o Danijos priežiūros darbuotojai lankstesni, linkę labiau vertinti laiką, skirtą bendrauti su senyvo amžiaus žmonėmis. Nustatyta, kad švedų senjorų priežiūros sektoriaus darbuotojai labiau susitelkę į veiklas nei Danijos specialistai. Konstatuota, kad tarp Švedijos ir Danijos senyvo amžiaus žmonių priežiūros srityje dirbančių asmenų esama daug skirtumų – ir organizacinių, ir struktūrinių. Danijos senyvo amžiaus žmonių priežiūros sferos darbuotojai savo profesinėje veikloje yra labiau entrepreneriški. Teigtina, kad tiriant ir lyginant profesinį bendradarbiavimą, įmanu prisidėti prie žinių, tapatumo ir asmens pozicijos formavimo. Keli profesiniai požiūriai gali leisti kokybiškiau įsigilinti į senyvo amžiaus žmonių priežiūrą, svarstant profesijos prasmingumą. Tarpvalstybinė tyrimo dimensija, susijusi su įsiklausymu į įvairias nuomones, suteikia tvaresnį pagrindą rastis žinioms, įprasmina senyvo amžiaus žmonių priežiūros profesiją. Elgesio stebėjimas, numatant būsimus poreikių bendrumus ir skirtumus, leidžia aiškiau įžvelgti žmones vienijančius dalykus ir taip formuoti įvairiapusį ir universalų pažinimo lauką.