Jogailaičių idėja ir jos implikacijos lenkų XX a. geopolitinėje mintyje

Santrauka

Jogailaičių idėją galima nagrinėti kaip kultūrinę ir erdvinę prasmę turinčią analitinę kategoriją. Viena vertus, kaip Jogailaičių valdomas teritorijas iki XVI a. ir kaip Abiejų Tautų Respublikos valstybinį arealą iki XVIII a. pabaigos, kita vertus, kaip unikalų daugiatautį ir daugiakultūrį darinį Europoje, sudarytą istorinių valstybių – Karūnos (Lenkijos) ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (Lietuvos). Šiuo požiūriu Jogailaičių idėja tampa bendra dėl geografinės erdvės visoms ATR tautoms ir ji kaip kultūrinė ir istorinė atmintis tampa reikšmine interpretacine jungtimi, taigi, gali atverti kelią į tautų bendrystę ir istorinės sąveikos konkrečioje teritorijoje tyrimus, paskatinti istorinių argumentų paieškas šiuolaikinių nacionalinių valstybių regioninei priklausomybei ir jų geopolitiniams sprendimams pagrįsti. Jogailaičių idėjos kaip istorinės atminties ir erdvės permąstymas yra reikšmingas tiek lenkų, tiek lietuvių tarpdisciplininiams tyrimams ne tik pagrindžiant nacionalinės geografinės erdvės įprasminimą Europoje, bet ir siekiant suprasti ir paaiškinti šioje erdvėje gyvenančių tautų ryšius, šių dienų jų valstybinius santykius bei geopolitines perspektyvas bendros praeities akivaizdoje.
Straipsnyje susiejant Jogailaičių idėją su lenkų XX a. geopolitine mintimi siekiama atskleisti, kaip atsirado ir kito ši sąvoka ir jos interpretacija lenkų atmintyje, kokią įtaką ji turėjo konstruojant modernias lenkų geopolitines koncepcijas ir ar būta jose vietos Lietuvai.