Europa ir 2012 metų Amerikos rinkimai
plugins.themes.bootstrap3.article.main67510f232e6dd
Santrauka
Valdžia ir jos rinkimų sistema Jungtinėse Valstijose lyginant su Europos parlamentinėmis sistemomis ir su kitu pasauliu – unikali.
Du ryškūs Jungtinių Valstijų bruožai – tai kad valdžia suformuota iš atskirų jėgų šakų, o ne parlamentiškai, taip pat kad tai federalinė, o ne unitarinė valdžia. Šie du veiksniai reiškia, kad Jungtinių Valstijų politinės jėgos suskaidytos tarp trijų nacionalinių valdžios atšakų ir tarp nacionalinės vyriausybės ir 50-ies valstijų. Tokia valdžios formavimo sistema reiškia, kad greitu laiku vargu ar tikėtini politiniai pokyčiai ir kad dėl šių priežasčių rinkimai, matyt, nesukels dramatiškų politikos ar politinių orientyrų pokyčių.
Tai žinotina, nes Jungtinėse Valstijose galima numatyti kelių rūšių politinių partijų kontrolę. Gali įvykti, kad ir prezidentas, ir abeji Kongreso rūmai yra kontroliuojami vienos partijos. Tai įvyko George’o Busho prezidentavimo metu nuo 2003 m. iki 2007 m. Tai ir vėl pasikartojo 2008 m., kai prezidentu tapo Barackas Obama. Tačiau galimas ir toks atvejis, kai prezidentas atstovauja vienai partijai, o Kongresas kitai. Dar kitas scenarijus, kai prezidentas ir vieni įstatymų leidimo rūmai kontroliuojami vienos partijos, o kiti – kitos. Būtent taip šiuo metu yra Jungtinėse Valstijose.
Kokie bebūtų rinkimų rezultatai, Amerikos užsienio politika išliks veikiau nuosekli, nei patirs pokyčių. Mažai tikėtina, kad Jungtinės Valstijos keis savo įsipareigojimus Izraeliui ar Europai. Su Europa santykiai neišgyvens reikšmingos kaitos, nors, ir Rusijos, ir Amerikos rinkimams praūžus ir kampanijų retorikai nutilus, šios dvi šalys gali žymiai konstruktyviau bendradarbiauti spręsdamos svarbius klausimus, ypač susijusius su Sirija ir su priešraketinėmis gynybos sistemomis Europoje. Jei prezidentinius ir Kongreso įgaliojimus kontroliuos Respublikonai, Jungtinės Valstijos didins karinį biudžetą, imsis karingesnių priemonių prieš terorizmą, sustiprins karinę veiklą Afganistane, kategoriškiau vertins Irano branduolines ambicijas. Jungtinės Valstijos ims agresyviau kurti priešraketinę gynybą Europoje.
Tačiau svarbiausi Jungtinių Valstijų iššūkiai – ekonomikoje. Kaip minėta,, šalis neša didelės nacionalinės skolos ir biudžeto deficito naštą, ir ją reikia mažinti. Michael Mullen, Jungtinių štabų vadų komiteto pirmininkas, aukščiausias karinis rangas Jungtinėse Valstijose, kalba apie Jungtinių Valstijų nacionalinę skolą kaip apie didžiausią grėsmę saugumui. Siekiant sutarimo dėl šios problemos sprendimo gali tekti ženkliai apkarpyti biudžetą, taip pat ir karinį.
Du ryškūs Jungtinių Valstijų bruožai – tai kad valdžia suformuota iš atskirų jėgų šakų, o ne parlamentiškai, taip pat kad tai federalinė, o ne unitarinė valdžia. Šie du veiksniai reiškia, kad Jungtinių Valstijų politinės jėgos suskaidytos tarp trijų nacionalinių valdžios atšakų ir tarp nacionalinės vyriausybės ir 50-ies valstijų. Tokia valdžios formavimo sistema reiškia, kad greitu laiku vargu ar tikėtini politiniai pokyčiai ir kad dėl šių priežasčių rinkimai, matyt, nesukels dramatiškų politikos ar politinių orientyrų pokyčių.
Tai žinotina, nes Jungtinėse Valstijose galima numatyti kelių rūšių politinių partijų kontrolę. Gali įvykti, kad ir prezidentas, ir abeji Kongreso rūmai yra kontroliuojami vienos partijos. Tai įvyko George’o Busho prezidentavimo metu nuo 2003 m. iki 2007 m. Tai ir vėl pasikartojo 2008 m., kai prezidentu tapo Barackas Obama. Tačiau galimas ir toks atvejis, kai prezidentas atstovauja vienai partijai, o Kongresas kitai. Dar kitas scenarijus, kai prezidentas ir vieni įstatymų leidimo rūmai kontroliuojami vienos partijos, o kiti – kitos. Būtent taip šiuo metu yra Jungtinėse Valstijose.
Kokie bebūtų rinkimų rezultatai, Amerikos užsienio politika išliks veikiau nuosekli, nei patirs pokyčių. Mažai tikėtina, kad Jungtinės Valstijos keis savo įsipareigojimus Izraeliui ar Europai. Su Europa santykiai neišgyvens reikšmingos kaitos, nors, ir Rusijos, ir Amerikos rinkimams praūžus ir kampanijų retorikai nutilus, šios dvi šalys gali žymiai konstruktyviau bendradarbiauti spręsdamos svarbius klausimus, ypač susijusius su Sirija ir su priešraketinėmis gynybos sistemomis Europoje. Jei prezidentinius ir Kongreso įgaliojimus kontroliuos Respublikonai, Jungtinės Valstijos didins karinį biudžetą, imsis karingesnių priemonių prieš terorizmą, sustiprins karinę veiklą Afganistane, kategoriškiau vertins Irano branduolines ambicijas. Jungtinės Valstijos ims agresyviau kurti priešraketinę gynybą Europoje.
Tačiau svarbiausi Jungtinių Valstijų iššūkiai – ekonomikoje. Kaip minėta,, šalis neša didelės nacionalinės skolos ir biudžeto deficito naštą, ir ją reikia mažinti. Michael Mullen, Jungtinių štabų vadų komiteto pirmininkas, aukščiausias karinis rangas Jungtinėse Valstijose, kalba apie Jungtinių Valstijų nacionalinę skolą kaip apie didžiausią grėsmę saugumui. Siekiant sutarimo dėl šios problemos sprendimo gali tekti ženkliai apkarpyti biudžetą, taip pat ir karinį.
plugins.themes.bootstrap3.article.details67510f2332b63
Skyrius
Mokslo straipsnis