ON THE QUESTION OF THE HISTORY OF THE CREATION AND FORMATION OF THE PROGRAMME OF THE FRESCO PAINTING OF THE POKROVSKY CATHEDRAL (SOBOR OF THE INTERCESSION OF THE HOLY VIRGIN) OF BARNAUL

Santrauka

Sovietų režimo įsigalėjimas Barnaule siejamas su ortodoksų bažnyčią ištikusiais targiškais įvykiais: cerkvių uždarymu, bausmėmis šventikams, kurie nepripažino “bedievės valdžios”, bažnytinio turto konfiskavimu, religinio lavinimo vaikams draudimu ir ortodoksų tikėjimo skelbimu38. Šių istorinių įvykių kontekste Pokrovo katedos freskų tapyba suteikia progą susimąstyti apie vizualuoju freskų naratyvo bei į jas įtapytas prasmes: ar šios freskos tėra standartinis plačiai išplitusių pavyzdžių aptinkamų sostinėje ir rekomenduojamų Šventojo Sinodo kopijų rinkinys, parinktų cerkvės vyresniojo šventiko ir Sibiro menininkų mechaniškai transformuotų ant provincijos cerkvės sienų. O gal jos atskleidžia originalią freskų dėlionės programą nors ir sietiną su nusistovėjusiu ikonografiniu kanonu ir jo atvaizdais, bet atkurtų siekiant tam tikro tikslo, kuris koduotu naratyvu, suprantamu tik tikinčiąjam iš “atpažįstamų” pavyzdžių ir pasakojamųjų epizodų atskleidžia nepakartojamą vientisą dvasinę erdvę, “sąmonės atspindį”, jautriai parodydamas vidinį individo pasaulį (žmogaus abejones, baimes, viltis), aktualizuojant jį per Dieviškosios galios ženklus - per žmogaus kančių analogiją su Dievo Sūnaus kančia. Šio tyrimo tikslas ištirti freskų prasmių turinį ir freskų prasminių sąsajų sistemą– jų ryšį su archtektūrine crekvės erdve. Tačiau tyrimas, visų pirma, nukreiptas į tapybos projekto prasmes. Menininkų tapybos kritikuoti neketinama, nes po daugybės atnaujinimo ir restauravimo darbų sunku atsekti autentišką tekstūrą.