THE USE OF RELIGIOUS PLOTS AND IMAGES IN THE GERMAN EXILE NOVEL

Santrauka

Šiame straipsnyje apžvelgiami kelios išskirtinės religinių siužetų ir įvaizdžių savybės vokiečių egzilio romane. Straispnio autorė tiria šių element funkciją egzilio litertaūroje sukurtoje vokiečių rašytojų tremtinių, pavyzdžiui: Ericho Maria Remarque, Liono Feuchtwangerio, Thomas Manno, Annos Seghers and Klauso Manno. Manoma, jog šiai literatūrai būdinga ypatinga erdvės ir siužeto sąranga bei temos struktūravimas. Kūriniai priskiriami atskiram literatūros žanrui. Religinių įvaizdžių ir siužetų įtaka romanų erdvės ir laiko sarangai – tyrimo objektas. Dovyda sir Galijotas, Nojaus arka – bibliniai įvaizdžiai, kuriuos galima aptikti tiriamuose romanuose, o tokie siužetai kaip Juozapo istorija, egzodas autorių gausiai eksploatuojami. Israelitų tremtis į Egiptą rodo Thomas Mann siužeto ištakas susitelkiant ties emigrant sąmonės analize romane “Juozapas ir jo broliai”. Kiti romanai atsigręžia į 1933-ųjų ir 1945-ųjų metų įvykius, romanų autoriai ir jų pasitelkti bibliniai motyvai ir vaizdiniai išryškiną aksiologinę egzilio erdvės ašį ir leidžia rašytojams išreikšti savo emigracinį požiūrį į pasaulį. Šiame straipsnyje atskleidžiama, kad religiniai motyvai naudojami šalia mitologinių siekiant panašių struktūravimo tikslų.