SYNESTHESIA IN CHRISTIAN THEOLOGY

Santrauka

Straipsnio tikslas – nubrėžti apčiuopiamą kontūrą sinestezijos teologijoje tyrinėjimams. Kadangi pastaruosius keletą dešimtmečių labai intensyvėjo tiek juslių, tiek sinestezijos tyrimai, natūraliai kilo poreikis atpažinti ir artikuliuoti sinesteziją įvairiuose kultūros kloduose. Sinestezija teologijoje dar nėra išsamiai ir nuosekliai tyrinėta, tad šiame straipsnyje nubrėžiamos galimos tokio tyrimo gairės einant nuo juslių tyrimų, atveriant antropologinius jų pagrindus bei kultūrinę dinamiką, tuomet gvildenant dvasinių juslių tradiciją krikščioniškojoje teologijoje pradedant Origeno Aleksandriečio mąstymu ir peržvelgiant patristinę, viduramžių mistikų tradiciją bei atsigręžiant į XX a. dvasinių juslių doktrinos sugrįžimą į teologijos plotmę. Nuosekliai skiriamas dėmesys teologinės estetikos sinestezinėms prielaidoms. Remiantis šio tyrimo medžiaga, plėtojamas teologijos ir sinestezijos santykis pabrėžiant sinestezijos manifestacijų teologijoje savitumą.