FULFILMENT OF SPIRITUAL AND RELIGIOUS NEEDS IN MODERN HEALTHCARE IN CENTRAL AND EASTERN EUROPE

Santrauka

Sveikatos priežiūra ir ją atstovaujančios institucijos dažnai nepriskirtinos tai aplinkai, kurioje „švelniųjų“ kultūros aspektai būtų reikšmingi. Klasikinė įrodymais grįsta Europinės medicinos paradigma linkusi interpretuoti žmogų biologinėje, bet ne dvasinėje plotmėje. Tačiau šiuolaikinėje Europoje (ir visame pasaulyje) besiformuojantys iššūkiai rodo, kad negalime neatsižvelgti į religinių skirtumų apraiškas visose viešosiose erdvėse. Rytų Europos šalys prarado savo monoreligijos dominantę, vis daugiau atvyksta pacientų, atstovaujančių skirtingas kultūras ir religines tradicijas. Vakarų Europos šalys, kurios susiduria su masiniais pabėgėlių srautais, taip pat privalo priderinti savo teikiamas sveikatos priežiūros paslaugas prie atvykstančių ir vietos (suteikus naują pilietybę) pacientų religinių imperatyvų. Tai suponuoja dideles problemas ir teisinei sistemai, kuriai vis labiau reikia struktūrinių ir sisteminių problemų sprendimų. Todėl ateities sveikatos priežiūros specialistų akademinis rengimas turėtų būti koreguojamas atsižvelgiant į šiuos veiksnius ir apimti daugiau tarpreliginio bendravimo kursų, atsižvelgiant ir į tai, kad Rytų Europos regione mažų mažiausiai trūksta tinkamų šios krypties vadovėlių.